Biomasė Lietuvoje (mediena, šiaudai, energetiniai augalai)
yra vienas iš reikšmingiausių atsinaujinančios energijos šaltinių Lietuvoje ir
sudaro svarbią vietinio kuro dalį. Biomasė yra atsinaujinantis energetikos šaltinis (ekologiškai švarus kuras).
Medienos kuro metinį potencialą sudaro apie 3 Mm3 (1,4 Mm3 medienos ruošos atliekų miškuose, 0,6 Mm3 medienos pramonės atliekų ir 1 Mm3 malkinės medienos). Energetinėms reikmėms dabar sunaudojama apie 2 Mm3 malkų ir medienos atliekų, t.y. apie (60-70)% viso medienos kuro potencialo. Apie (20-25)% šio kiekio sunaudojama centrinio šilumos tiekimo katilinėse, kurių suminė galia yra apie 100 MW. Likusi dalis sunaudojama smulkiuose decentralizuotuose šildymo įrengimuose, kurių naudingumo koeficientas nėra aukštas. Lietuvoje yra nemažai firmų, gaminančių ir montuojančių medienos kuro katilines ir jų įrangą.
Medienos kuro metinį potencialą sudaro apie 3 Mm3 (1,4 Mm3 medienos ruošos atliekų miškuose, 0,6 Mm3 medienos pramonės atliekų ir 1 Mm3 malkinės medienos). Energetinėms reikmėms dabar sunaudojama apie 2 Mm3 malkų ir medienos atliekų, t.y. apie (60-70)% viso medienos kuro potencialo. Apie (20-25)% šio kiekio sunaudojama centrinio šilumos tiekimo katilinėse, kurių suminė galia yra apie 100 MW. Likusi dalis sunaudojama smulkiuose decentralizuotuose šildymo įrengimuose, kurių naudingumo koeficientas nėra aukštas. Lietuvoje yra nemažai firmų, gaminančių ir montuojančių medienos kuro katilines ir jų įrangą.
Lietuvoje kiekvienais metais susidaro apie 4
mln.t. šiaudų. Iš jų kurui galima panaudoti apie 0,5 mln.t. Šiuo metu veikia iki 10
šiaudais kūrenamų katilinių, kurių bendra galia sudaro apie 3,5 MW. Šiaudų
energetiniams reikalams sunaudojama tik apie 1% siektinų išteklių. Įrangą
šiaudams kūrenti gamina kelios Lietuvos įmonės. Tokia įranga taip pat
importuojama iš Skandinavijos.
Lietuvoje dar yra neįsisavinama apie 1 Mm3 (t.y. apie 7 PJ) medienos kuro (daugiausia miško ruošos atliekų). Tam reikėtų įrengti ir rekonstruoti apie 300 MW suminės galios katilų.
Didelės galimybės yra naudoti šiaudus kurui (t.y. apie 0,5 Mt arba 7 PJ). Tam reikėtų įrengti apie 300 MW suminės galios šiaudais kūrenamų katilinių ir šilumos generatorių.
Medienos kuro ir šiaudų energetinis potencialas sudaro 0,67 Mtne (28 PJ).
Be to, Lietuvoje yra apie 30 tūkst. ha žemės ūkiui netinkamų žemių ir apie 20 tūkst. ha baigiamų eksploatuoti durpynų, kuriuose būtų galima įveisti greitai augančių medžių plantacijas. Esant vidutiniam derlingumui 10 t sausos biomasės iš ha per metus būtų galima gauti 500 tūkst. t biomasės. Yra galimybė šių plantacijų tręšimui panaudoti vandenvalos srityje susidarantį nuotekų dumblą. Tyrimai pradėti Lietuvos miškų institute.
Biomasės kuro išteklius galima papildyti dalį žemės ūkio naudmenų naudojimas ne maisto kultūrų auginimui. Viena tokių galimybių yra žemės ūkio kultūrų ir žolės auginimas energetiniams tikslams. Tokios energetinės kultūros gali duoti apie 10 t/ha sausos biomasės kasmet, nealina dirvos, nes fiksuoja oro azotą, derliaus dorojimui tinka įprastinė žemės ūkio technika, plotai lengvai rekultivuojami. Vienok būtina pagrįsti tiek medžių plantacijų, tiek energetinių kultūrų plotų įrengimo, augalų priežiūros, derliaus nuėmimo, laikymo ir paruošimo kurui technologijas. Energetinių kultūrų auginimas leistų padidinti kaimo gyventojų užimtumą.
Iki 2011 metų augaline biomase kūrenamų įrenginių suminė galia pasieks 600 MW ir bus pagaminama 3 TWh šiluminės energijos.
Lietuvoje dar yra neįsisavinama apie 1 Mm3 (t.y. apie 7 PJ) medienos kuro (daugiausia miško ruošos atliekų). Tam reikėtų įrengti ir rekonstruoti apie 300 MW suminės galios katilų.
Didelės galimybės yra naudoti šiaudus kurui (t.y. apie 0,5 Mt arba 7 PJ). Tam reikėtų įrengti apie 300 MW suminės galios šiaudais kūrenamų katilinių ir šilumos generatorių.
Medienos kuro ir šiaudų energetinis potencialas sudaro 0,67 Mtne (28 PJ).
Be to, Lietuvoje yra apie 30 tūkst. ha žemės ūkiui netinkamų žemių ir apie 20 tūkst. ha baigiamų eksploatuoti durpynų, kuriuose būtų galima įveisti greitai augančių medžių plantacijas. Esant vidutiniam derlingumui 10 t sausos biomasės iš ha per metus būtų galima gauti 500 tūkst. t biomasės. Yra galimybė šių plantacijų tręšimui panaudoti vandenvalos srityje susidarantį nuotekų dumblą. Tyrimai pradėti Lietuvos miškų institute.
Biomasės kuro išteklius galima papildyti dalį žemės ūkio naudmenų naudojimas ne maisto kultūrų auginimui. Viena tokių galimybių yra žemės ūkio kultūrų ir žolės auginimas energetiniams tikslams. Tokios energetinės kultūros gali duoti apie 10 t/ha sausos biomasės kasmet, nealina dirvos, nes fiksuoja oro azotą, derliaus dorojimui tinka įprastinė žemės ūkio technika, plotai lengvai rekultivuojami. Vienok būtina pagrįsti tiek medžių plantacijų, tiek energetinių kultūrų plotų įrengimo, augalų priežiūros, derliaus nuėmimo, laikymo ir paruošimo kurui technologijas. Energetinių kultūrų auginimas leistų padidinti kaimo gyventojų užimtumą.
Iki 2011 metų augaline biomase kūrenamų įrenginių suminė galia pasieks 600 MW ir bus pagaminama 3 TWh šiluminės energijos.
zolynas.lt žalias
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą