Su Šv. Kalėdomis!

Sveikinu visus su Šv. Kalėdomis ir 2012 Naujaisiais metais!

KERS ir DRS sistemos Red Bull F1

Naftos gavybos pasaulio žemėlapis

Naftą eksportuojančios (tamsi spava), importuojančios šalys (šviesi spava)

Kas yra benzinas?

Benzinas, lengvoji naftos distiliavimo frakcija. Bespalvis, lengvai garuojantis ir nesunkiai užsiliepsnojantis skystis. Gaminamas iš naftos, rečiau – iš dujų, kieto kuro (akmens anglių, degiųjų skalūnų, durpių, medienos) arba sintezės būdu. Jo virimo temperatūra yra 35-195ºC, stingimo < -60ºC, tvikstelėjimo <0ºC, tankis 700-780 kg/m3, o šilumingumas Qž = 49,3-44,8 MJ/kg. Benzinas susideda iš įvairios sudėties ir struktūros lengvųjų angliavandenilių: 3-10% arenų, 12-30% naftenų, 60-80% alkanų, 1-2% alkenų, iki 2% sieros. Į degalus taip pat įmaišoma iki 1% (priklauso nuo masės) antidetonatorių. Dėl to oktaninis skaičius padidėja 15-20 vienetų. Dar galima rasti dervų, rūgščių, mechaninių priemaišų, vandens. Svarbiausias rodiklis – oktaninis skaičius, nusakantis jo antidetonacines savybes. Susitarta, kad izooktano CH3C(CH3)2–CH2CH(CH3)CH3 oktaninis skaičius yra lygus 100, o n-heptano C7H16 – nuliui. Taigi šisskaičius parodo kiek izooktano yra izooktano ir n-heptano mišinyje, kurio detonacinės savybės yra tokios pat kaip ir benzino. Kiti svarbūs rodikliai: švino kiekis g/dm3, (etiliuotų – g/kg), frakcinė sudėtis, sočiųjų garų slėgis kPa, dervų kiekis mg/100cm3, indukcijos periodas min (benzino gebėjimas oksiduotis; būna 600-800min, daugiaoktanio – 1200min), rūgštingumas KOH mg/100cm3, sieros kiekis procentais, spalva. Benzinas būna dviejų rūšių: automobilinis ir aviacinis. Automobilinis benzinas būna įvairių markių. Žymimas raidėmis (K, E), skaičiais (92, 95) ir žodžiais, kurie rodo benzino paskirtį, oktaninį skaičių ir priedus. Dažniausiai naudojamas 92, 95 ir 98 oktaninio skaičiaus benzinas. Būna vasarinis ir žieminis. Jie skiriasi garingumu, žieminio garingumas būna didesnis, vasarinio – mažesnis. Taip pat jis būna etiliuotas ir neetiliuotas. Įvairių markių benzinas gaunamas sumaišius skirtingų gavybos būdų ir frakcijų komponentus. Benzinas naudojamas kaip degalai, lakų, dažų ir dervų tirpiklis, eterinių aliejų ekstrahentas. Juo valomi drabužiai, plaunamos detalės. Benzinas (ypač etiliuotas) yra nuodingas. Jei žmogus apsinuodija, jam būtinai reikia gryno oro, deguonies. Jei patenka į skrandį, duodama išgerti aliejaus. Leistina garų koncentracija ore iki 300 mg/ m3.
Pagal gavimo būdą būna naftos tiesioginės distiliacijos, terminio, katalizinio krekingo, destrukcinio hidrinimo, riformingo ir kitų procesų produktas.

VIAP mokestis Lietuvoje, kas tai?

Trumpai apie VIAP:

Pagal: http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=383218&p_query=&p_tr2=

Viešuosius interesus atitinkančios paslaugos – elektros energetikos įmonių teikiamos paslaugos, kurių sąrašą, teikėjus ir teikimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija, vadovaudamasi viešaisiais interesais elektros energetikos sektoriuje.

Paparastai kalbant, kiekvienos elekros energijos kWh kaina turi ir VIAP mokestį, kuris matosi, www.regula.lt pateiktose 2012 m. elekros kainos dedamosiose. Tai sudaro apie 20 % kainos, kurią sumokame mokėdami už suvartotą  elekros energiją. 

Branduolinis kuras, kas tai?

Kuro rūšis – branduolinis kuras. Tai medžiagos, kurių atomų branduoliai dalijasi veikiami neutronų ir kuriose gali vykti branduolių dalijimosi grandininė reakcija. Branduolinis kuras naudojamas energijai (šilumai) gauti branduoliniame reaktoriuje. Branduolinio kuro būtina sudėtinė dalis yra atomai, kurių branduoliai, veikiami bet kokios (net mažiausios) energijos neutronų, gali dalytis. Tokie yra gamtinis urano izotopas ²³⁵U ir kai kurie per branduolines reakcijas sukuriami izotopai. Svarbiausi jų - ²³⁹Pu ir ²³³U. Branduolinis kuras paprastai yra medžiagų mišinys, kuriame yra urano ²³⁵U ir urano ²³⁸ arba (ir) torio ²³²Th. Tai yra gamtinės medžiagos. ²³⁸U ir ²³²Th aktyviojoje reaktoriaus zonoje virsta plutoniu ²³⁹Pu ir uranu ²³³U. Dalijantis 1 g urano arba Plutonio izotopų branduolių, gaunama apie 22,5 MWh šiluminės energijos. Tiek pat energijos gaunama sudeginus 2,8 tonų sutartinio kuro (tai kuras pagal susitarimą ir įvairių kuro rūšių apibendrinimą, kurio degimo šiluma 29 300 kJ/kg ).
Nenaudotas branduolinis kuras yra beveik neradioaktyvus. Tačiau branduoliniame reaktoriuje kaupiantis dalijimosi skeveldroms ir aktinidams, branduolinis kuras tampa labai radioaktyvus. Panaudotas branduolinis kuras keletą metų saugomas ir aušinamas specialiuose vandens baseinuose. Praėjus šiam laikotarpiui ir sumažėjus kuro radioaktyvumui, perdirbamas specialiose gamyklose išskiriant iš jo daliąją medžiagą, kuri gali būti vėl panaudota. Branduolinėje energetikoje ligi šiol naudojama tik sunkiųjų branduolių dalijimosi energija, nes branduolių sintezės (termobranduolinė) reakcija dar nėra valdoma (naudojama kaip masinio naikinimo ginklas, pvz., termobranduolinė bomba). Lietuvoje branduolinio kuro energija buvo naudojama Ignalinos atominėje elektrinėje.

GE jau kalba apie elektro lėktuvus

Pasaulyje viena didžiausių technologonių kompanijų GE, kurį kuria įspūdingus ir mega projektus susijusius su energetika, tame tarpe ir branduolinius reaktorius jau kalba ir apie elektros energijos pagalba varomus lėktuvus. Atkreipiu dėmesį, kad galbūt tai atrodo, sena ir nieko nauja, tačiau įvertinus tam reikalinga suskurti technologiją ir skrydyje dalyvaujančių žmonių skaičių yra iš tikrųjų labai didelis ir atsakingas projektas reikalaujantis didelių energijos sąnaudų ore.

http://www.ge.com/thegeshow/flight/#ch2

Seniausias pasaulio lemputė dega jau 109 metų [nuotraukoje]

Seniausias pasaulio lemputė dega jau  109 metų. Ji užima garbingą vietą 6 Station ugnies, Livermore, Šiaurės Kalifornijoje. Pirmą kartą uždegta  name L Street,  1901 metais, šiuo metu  yra perkelta į naujai pastatytą gaisrinės pastatą ir yra stebima vaizdo kamera kiaurą parą.

http://www.dailymail.co.uk/news/article-1243138/Still-glowing-strong-109-years-worlds-oldest-lightbulb.html

Skalūnų dujos Lietuvoje

Paskaičiuota, kad pasaulyje gali būti surasta apie 450 mlrd. m3 (16,112 tcf) šių dujų, tačiau šiuo metu pramoninė jų eksploatacija vykdoma tik JAV – 2006 metais metinė molingų formacijų dujų gavyba siekė 31x109 m3/m, o 2009 m. - 600 bcf/m iš maždaug 40 000 gręžinių ir sudarė 6% bendro JAV per metus išgaunamo gamtinių dujų kiekio. Iki 2020 metų JAV planuojama pasiekti 20%. Bendri dujų telkinių ištekliai yra didžiuliai - 14-28 x·109 m3.

Komerciniam skalūnų dujų įsisavinimui būtina turėti efektyvias ir nebrangias sluoksnio hidraulinio plėšymo bei horizontalių gręžinių gręžimo technologijas.

Skalūnų dujų (shale gas) tyrimai aktyviai pradėti Europoje tik 2009 m. Dabar vykdomas tarptautinis GASH (Europos molingų formacijų dujų tyrimų iniciatyva) projektas, finansuojamas stambių naftos kompanijų (Exxon Mobile, Total, StatoilHydro, Wintershall, Marathon ir kt.), kuriame dalyvauja 18 Europos šalių ir JAV atstovai. Preliminariais duomenimis, skalūnų dujų (shale gas) potencialas Europoje - 15.6 mlrd. m3 (510 tcf ). Shell koncernas Švedijoje, Skänės regione, turi licenciją šio tipo dujų paieškai/gavybai ir 2009 gruodžio pradžioje pradėjo gręžinio Lovestad-1 gręžimą. Danijoje 2010 pradžioje taip pat pradedamas gręžti gilusis tyrimo gręžinys.

Baltijos jūros regione šiuo požiūriu perspektyviausi yra silūro geologinės sistemos juodi graptolitiniai molio skalūnai (black graptolite shales), paplitę nuo Lenkijos (Teiserio-Tronkvisto lūžio) iki Latvijos. Lenkijoje per 2 pastaruosius metus vyksta labai aktyvus šios formacijos termogeninių metano dujų (shale gas) tyrimo/gavybos licencijų išdavimas – keliolikai tarptautinių naftos bendrovių (3Legs/Lane Energy, EurEnergy, Exxon Mobile, Conaco Philips, Shevron, Marathon ir kt.) 2008-2009 m. buvo suteikti šių dujų tyrimo/gavybos leidimai (ar svarstomos pateiktos paraiškos) keliolikoje plotų (2009 metų licencinių plotų schema pateikta pagal Lenkijos Aplinkos ministerijos tinklapio duomenis; pirmas gręžinys planuojamas 2010 m.

Preliminariais duomenimis vakarų Lietuvos silūro argilitų storymė turimais galėtų generuoti nemažus kiekius skalūnų dujų, tačiau tikslesniam įvertinimui yra reikalingi tolimesni tyrimai. Skalūnų dujos gali būti nauju, iki šiol Lietuvoje beveik netyrinėtu ir neįvertintu, energetinių išteklių šaltiniu.

Informacija ir duomenimis apie skalūnų dujas talpinančias uolienas disponuoja Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos, kuri tokią informaciją gali suteikti, tačiau būtina specializuota informacijos atranka, parengimas ir analitinis įvertinimas.

Tirti molio skalūnų geologinę sandarą siekiant nustatyti netradicinių žemės gelmių išteklių – skalūnų dujų potencialą ir jų naudojimo galimybes numatyta LIETUVOS VALSTYBINIŲ GEOLOGINIŲ TYRIMŲ 2011–2015 METŲ PROGRAMA „ŽEMĖS GELMIŲ ERDVINIŲ, ATSINAUJINANČIŲ IR NETRADICINIŲ IŠTEKLIŲ TYRIMAI (GEOLOGINIAI IŠTEKLIAI)“ (PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 8 d. įsakymu Nr. D1-743 ). Lietuvos geologijos tarnyba taip pat dalyvauja GASH (Europos molingų formacijų dujų tyrimų iniciatyva) projekte.

 

www.dua.lt

2,1 l /100 km arba 1000 km su vienu kuro baku [Plug-in Hybrid Toyota]

Pasaulis, kaip rodo ir automobililų gamintojai žengia toli į priekį, dėl iškastinės energijos taupymo. Toyota pristato Prius modelį, kurio kuro sąnaudos iš esmės atitinka šios dienos 100 km atstumo įveikimo, lyginant, kiek kainuoja kuras, kainą. Audi, jau kuris laikas kalba, kad pristatys modelį su 1l/100 km, tikiu, kad taip ir bus ateityje, nes kelio kito kaip tik mažinti kuro sąnaudas, nėra.

Reikia, sulaukti, kada energetikai gaminantys elektrą ar tiekiantys šilumą pristatys tokį projektą, kur gamybos savikainą sumažins perpus kaip automobilių gamintojai.

Degalų kainos Lietuvoje

Nuoroda, kurioje galima palyginti aukštai aukštas kuro kainas Lietuvoje.
www.degalukainos.lt

BMW biodujų panaudojimas gamybai

Londono Tideway patobulinimai - sukurti švaresnę, sveikesnę Temzės upę

Maža ir efektyvi biodujų jėgainė

Didelės biodujų įmonės ne visuomet yra pakankamai efektyvios. Ne vienas Vokietijos ūkininkas įrodinėja, kad gaminti elektrą iš mažose biodujų jėgainėse gautų biodujų rentabilu. Per 100 ha valdantis ir 1 000 kiaulių laikantis ūkininkas biodujų jėgainę pastatė prieš trejus metus. Kai kurie specialistai jo sprendimą kritikavo ir rekomendavo statyti jėgainę, kurioje dujos į elektrą būtų perdirbamos ne mažesnio kaip 500 kW galingumo generatoriuose, nes, remiantis skaičiavimais, mažesnes įmones eksploatuoti neekonomiška. Tačiau tokio galingumo jėgainės statybai ir įrangai reikėtų apie 2 mln. eurų. Sprendimą statyti mažesnio našumo jėgainę (generatorius 59 kW elektros energijos galingumo) jis motyvavo ploto energetiniams augalams auginti bei perdirbtam į biodujas mėšlui išlaistyti trūkumu. Tokio galingumo biodujų jėgainės statyba H. Vortmanui atsiėjo 250 tūkst. eurų.

Dviejų pakopų 100 m³ talpos fermentatorius. Biodujų įmonės „širdis“ – 100 m³ talpos apvalus 13 m aukščio ir 4 m skersmens bokštas su dvigubomis sienomis, kuriame vyksta substrato rūgimo procesas. Pirmiausia augalų masės ir skystojo mėšlo mišinį sraigtinis siurblys pumpuoja į sifono formos viršutinę fermentatoriaus vidinę rūgimo kamerą (8 m³). Šioje kameroje substrato hidrolizės ir rūgimo procesai vyksta, esant 30–40o C temperatūrai.

Papildžius kamerą šviežiu mišiniu, jau aprūgusi jo dalis per apačioje esančią angą nuteka į pagrindinį fermentatorių, kuriame palaikoma pastovi 51o C temperatūra. Temperatūra nekinta dėl proceso metu išsiskiriančios šilumos pašildyto vandens cirkuliacijos. Termofilinės bakterijos neutralioje arba silpnai šarminėje (pH 7–8) aplinkoje iš tarpinių produktų išskiria acto rūgštį, o iš jos – metano dujas.

Priešingai negu įprastuose dideliuose fermentatoriuose substratas maišomas ne specialiu įrenginiu, bet mišinį nuolat maišo sraigtinis siurblys. Tokiam siurbliui prižiūrėti reikia mažiau išlaidų. Be to, gedimo atveju dujų gamybos procesas sustabdomas trupesniam laikui, palyginti su standartinės įrangos remonto trukme.

Greitesni procesai taupo fermentatoriaus tūrį. Substratas fermentatoriuje būna 17–20 dienų. Jo apkrovimas palyginti didelis – 7–8 kg sausos organinės medžiagos 1 m³. Nepaisant nedidelės fermentavimo trukmės, labai jautrios bakterijos substratą gerai suskaido, ir pagaminama daug dujų, tačiau dviejų pakopų fermentatoriuje būtina išlaikyti tam tikras sąlygas: temperatūra, pH vertė ir maišymas turi būti kuo pastovesni ir nenukrypti nuo optimalių parametrų.

Kasdien fermentatorius užpildomas 2,2 t kukurūzų siloso ir 3,5 m³ skystojo kiaulių mėšlo mišiniu. Šviežias substratas iš pradžių tiekiamas ir organinių medžiagų likučiai po biodujų gamybos kaupiami anksčiau statytame 700 m³ talpos skystojo mėšlo rezervuare. Šis procesas valdomas automatiškai.

Šviežias skystas mėšlas tiekiamas kas 2 valandas iš tarpinės 70 m³ talpyklos. Silosas ar javainis tiekiamas iš specialaus dozatoriaus. Šios augalinės medžiagos, prieš patekdamos į fermentatorių, sumaišomos su cirkuliuojančiu skystuoju mėšlu.

Mišinys į hidrolizės fermentatorių pumpuojamas 5 minutes kas 0,5 valandos. Labai svarbu, kad šviežias substratas į fermentatorių būtų tiekiamas nuolat mažais kiekiais. Tuomet temperatūra fermentatoriaus talpoje nukrinta labai nežymiai ir tai nepakenkia mikrobiologiniams procesams.

Slėgio daviklis seka, kaip kinta substrato lygis fermentatoriuje. Kai tik substratas pasiekia 11,9 m lygį, automatiškai užsidaro ventilis ir panaudotas substratas pradeda tekėti į jam skirtą 200 m³ dengtą talpyklą. Po tokia danga dar sukaupiami išsiskiriančių biodujų likučiai. Tokiu būdu biodujų emisija į aplinką labai sumažėja.

Jėgainėje gautos biodujos žemėje įrengtu vamzdžiu tiekiamos į elektros gamybos generatorių. Vamzdyje kondensuojasi dujose esantys vandens garai, kondensatas pašalinamas.

Biodujų gamyba pelninga. Metano dalis gautose biodujose siekia 52–55 proc. Iš 2,2 t kukurūzų siloso ir 3,5 m³ skystojo mėšlo kiekvieną dieną įmonėje pagaminama apie 550 m³ biodujų. Palyginti su galiojančiais standartais, šioje jėgainėje biodujų išeiga yra nuo 10 iki 20 proc. didesnė. Degdamos biodujos suka 59 kW elektros galios generatorių. Už parduotą į bendrus tinklus elektrą, pagamintą iš atsinaujinančių energijos šaltinių, kartu su kainos priedu ūkininkas gauna po 17,5 EUR ct/kWh (0,60 Lt/kWh).

Per metus parduodama apie 400 000 kWh ūkyje pagamintos elektros energijos, už kurią biojėgainės savininkas gauna apie 70 000 eurų (apie 242 000 Lt) pajamų. Be to, dalis ūkyje pagamintų biodujų naudojama savo ir kaimyno gyvenamosioms patalpoms apšildyti. Taip sutaupoma apie 5 000 litrų krosninio kuro.

Įrengti biodujų jėgainę (įskaitant fermentatorių, mišinio paruošimo talpyklas, dozatorių, pumpavimo techniką, generatorių, valdymo įrangą ir biodujų kaupimo talpyklą) ūkininkui kainavo apie 250 tūkst. EUR (862 tūkst. Lt). Ketvirtadalis išlaidų buvo kompensuota iš specialios programos lėšų. Taigi kiekvienas jėgainės galingumo kilovatas atsiėjo apie 4 tūkst. EUR (13,8 tūkst. Lt). Ūkininkas skaičiuoja, kad jėgainė kiekvienais metais duoda apie 10 tūkst. EUR (34,5 tūkst. Lt) pelno.

Parengta pagal užsienio spaudą

Lietuvo elektros skirstomųjų tinklų operatorius [www.lesto.lt]

http://www.lesto.lt/
Rekomenduoju šią nuorodą. Daug informacijos apie Lietuvos elektros ūkį.

http://www.greenenergy.uk.com/

http://www.greenenergy.uk.com/

Rekomenduoju kartas nuo karto peržiūrėti nuorodą.

Britanijos Green Car revoliucijos 2011 m.Didžiojoje Britanijoje ženklas

Elektra varomų automobilių įkrovimo tinklas greitkeliuose,  taip palnuojama   pašalinti baimes dėl išsikrovusios elektromobilio baterijos kelionėse.

Šilumos kaina [III]

Kaskart vis girdime, kad šiluma šią žiemą bus dar brangesnė negu pernai. Kaip ir kiekvienas ūkis siekia naudos ir efektyvumo ta prasme, kad Lietuvoje žingsniais einame link biokuro, tačiau labai tikėtina, kad ir jis artimiausiu laiku bus perkamas biržoje, ir manau bus pririštas prie naftos kainos 1 % sieringumo. Tai reiškia, kad šiluma gal ir atpigs, tačiau ne pagal lietuviškas kišenes. Kaip pavyzdį galime imti jau biokuro katilines kūrenačias biomasę ir matome, kad jau to efekto, kuris palaikytų kelnių diržą ant juosmens irgi nėra.

Kur dingsta šiluma II dalis

Kad ir kaip butų šilta šiuo metu, visada ateis žiema, kuri kaip ir prognuozuojama bus tikrai žiemiška. Iliustracija, kokios būklės dalis šilumos tiekimo tinklų ir kokie susidaro nuostoliai akivaizdi. Šilumos tiekimo bendrovės deda dideles pastangas, tam kad šis ūkis būtų modernus. Skaičiavimai rodo, kad kiekvinas didenis miestas renovuojasi dalimis paėmus apie 5% šilumos tinklų kiekvienais metais, ko toli gražu nepakanka, tačiau per laiką matysime gerus rezultatus. Taip pat turime nepamiršti biokuro, kuris yra vienas pagrindinių šilumos kainos gelbėtojų, ką ir rodo aplinkinės šalys.

Kruonio HEA iš paukščio skrydžio

Svarbios Lietuvos energetikos datos po 1900 m.

• 1900 m. – Pradėjo veikti pirmoji elektrinė Šiauliuose, Ch. Frenkelio odos apdirbimo fabrike.
• 1900 m. – Pradėjo veikti pirmoji elektrinė Klaipėdoje, Povilo g., skirta tramvajui.
• 1903 m. vasario 14 d. – Pradėjo veikti viešoji centrinė Vilniaus elektrinė.
• 1904 m. – Klaipėdoje pradėjo veikti elektrinis tramvajus.
• 1904 m. – Kairiškiuose prie Virvytės upės įrengtas elektros generatorius, kurį suko vandens ratas – pirmoji Lietuvoje hidroelektrinė.
• 1909 m. – Komisijos Rusijos vandens jėgoms tirti pirmininkas prof. G. Merčingas pateikė pirmąjį eskizinį projektą Nemuno kilpos hidroištekliams panaudoti.
• 1912 m. – Vilniaus centrinėje elektrinėje pradėjo veikti pirmoji Lietuvoje garo turbina.
• 1921 m. – Tauragėje pradėta naudoti aukštosios (3000 V) įtampos kintamoji elektros srovė.
• 1922 m. – Pirmąkart paskelbti Lietuvos upių energijos ištekliai.
• 1923 m. – rugpjūčio mėn. pradėjo veikti aukštosios (6000 V) generatorinės įtampos šiluminė Bačiūnų elektrinė.
• 1923 m. spalio 19 d. pradėjo veikti dyzelinė Panevėžio elektrinė.
• 1928 m. – Lietuvos universitetas Kaune išleido pirmąja inžinierių elektrikų laidą.
• 1929 m. birželio 17 d. – Pradėjo veikti viešoji šiluminė Klaipėdos elektrinė.
• 1930 m. lapkričio 11 d. – Pradėjo veikti viešoji šiluminė Petrašiūnų elektrinė.
• 1930 m. – Pradėjo veikti pirmoji Lietuvoje 15000 V įtampos elektros tiekimo linija Petrašiūnai – Jonava.
• 1933 m. balandžio 23 d. – Įvyko Kauno elektros energijos vartotojų boikotas.
• 1935 m. – Sudarytas pirmasis kuro balansas Lietuvoje.
• 1936 m. kovo mėn. – Įkurtas Lietuvos energijos komitetas.
• 1940 m. – Sudaryti ir paskelbti pirmojo Lietuvos elektrifikacijos plano matmenys.
• 1940 m. gruodžio mėn. – Pradėjo veikti viešoji šiluminė Rėkyvos elektrinė.
• 1941 m. birželio 19 d. – Įjungta pirmoji Lietuvoje 30 kV elektros tiekimo linija Šiauliai – Radviliškis – Panevėžys.
• 1944 m. liepos 7 d. – Vokiečių kareiviai susprogdino Vilniaus centrinę elektrinę.
• 1944 m. liepos mėn. – Vokiečių kareiviai susprogdino Kauno dyzelinę elektrinę.
• 1944 m. liepos 29 d. – Vokiečių kareiviai susprogdino Petrašiūnų šiluminę elektrinę.
• 1944 m. rugpjūčio mėn. – Operatyviam energetikos valdymui Vilniuje įkurta pirmoji dispečerių grupė.
• 1944 m. spalio 14 d. – Kaune pradėjo veikti Petrašiūnų popieriaus fabriko elektrinė.
• 1944 m. lapkričio 6 d. – Vilniuje pradėjo veikti pirmasis (1000 kW galios) energetinis traukinys.
• 1944 m. gruodžio 17 d. – Kaune pradėjo veikti atstatytas (500 kW galios) dyzelinės elektrinės dyzelis.
• 1945 m. sausio mėn. – Vokiečių kareiviai susprogdino Klaipėdos šiluminę elektrinę.
• 1945 m. spalio 8 d. – Pradėjo veikti atstatyta Klaipėdos šiluminės elektrinės pirmoji (1500 kW galios) turbina.
• 1945 m. spalio 19 d. – Lietuvos energetikos operatyviam valdymui Kaune įkurta Lietuvos energijos valdybos centrinė (vėliau – vyriausioji) dispečerinė tarnyba.
• 1946 m. spalio 13 d. – Pradėjo veikti atstatyta Petrašiūnų šiluminės elektrinės (3200 kW galios) pirmoji turbina.
• 1946 m. gruodžio 24 d. – Pradėjo veikti atstatyta Vilniaus centrinės elektrinės (1800 kW galios) pirmoji įurbina.
• 1947 m. birželio 7 d. – Petrašiūnų, šiluminė elektrinė (Petrašiūnų VRE) pradėjo tiekti garus Petrašiūnų popieriaus fabrikui. Tai laikoma centralizuotos termofikacijos pradžia Lietuvoje.
• 1950 – 1951 m. – Nutiestos pirmosios 35 kV elektros tiekimo linijos: Petrašiūnų VRE – Eiguliai, Vilniaus TE-2 – Šiaurinė.
• 1951 m. rugsėjo 27 d. – Pradėjo veikti naujos Vilniaus termofikacinės elektrinės (Vilniaus TE-2) pirmoji (12000 kW galios) turbina.
• 1955 m. lapkričio mėn. – Pradėta statyti Kauno hidroelektrinė.
• 1956 m. lapkričio 11 d. – įjungta pirmoji Lietuvoje 110 kV elektros tiekimo linija: Petrašiūnų VRE – Panevėžys – Rėkyvos VRE. Petrašiūnuose ir Rėkyvoje pradėjo veikti pirmosios 110 kV pastotės. Tuo pradėta kurti Lietuvos energetikos sistema.
• 1957 m. – Įkurta Liaudies ūkio tarybos Energetikos ūkio valdyba. Centralizuotas Lietuvos energetikos valdymas.
• 1957 m. – Vilniuje pradėta centralizuota termofikacija. (Pirmasis buitinis vartotojas – namas Vytenio g. 10.)
• 1958 m. gegužės 17 d. – Įkurtas Energetikos statybos trestas.
• 1958 m. lapkričio 2 d. - Įjungta antroji Lietuvoje 110 kV elektros tiekimo linija: Vilnius–Kaunas. Tai pirmoji ETL gelžbetoninėmis atramomis.
• 1959 m. vasario 16 d. – Paskirta komisija parinkti aikštelę Lietuvos valstybinei rajoninei elektrinei (Lietuvos VRE) statyti.
• 1959 m. lapkričio 5 d. – Įjungtas pirmasis (22 500 kW galios) Kauno hidroelektrinės agregatas.
• 1959 m. – Zarasų raj pradėjo veikti (2460 kW galios) Antalieptės derivacinė hidroelektrinė.
• 1960 m. vasario 8 d. - įjungus 110 kV elektros tiekimo linijas Kaunas – Marijampolė – Tilžė – Šilutė – Klaipėda, pradėjo veikti pirmasis tarpsisteminis ryšys tarp Lietuvos ir Kaliningrado energetikos sistemų. Tuo baigtas pirmasis respublikos energetikos sistemos kūrimo etapas: visos valstybinės rajoninės elektrinės – abi Vilniaus, Petrašiūnų, Rėkyvos, Klaipėdos šiluminė ir Kauno hidroelektrinė – įjungtos į bendrą energetikos sistemos tinklą.
• 1960 m. liepos mėn. – Pradėta statyti Lietuvos VRE.
• 1962 m. spalio 12 d. – Įjungta pirmoji Lietuvoje 330 kV elektros tiekimo linija: Šiauliai – Jelgava (Latvija), Lietuvos energetikos sistema sujungta su Latvijos energetikos sistema ir įjungta į Jungtinę Šiaurės – Vakarų energetikos sistemą. Pradėjo veikti pirmoji Lietuvoje 330/110 kV Šiaulių rajoninė pastotė.
• 1962 m. gruodžio 30 d. – Pradėjo veikti pirmasis (150000 kW galios) Lietuvos VRE blokas.
• 1964 m. lapkričio 29 d. – Įjungta 330 kV elektros tiekimo linija Vilnius – Minskas ir pradėjo veikti 330/110 kV Vilniaus rajoninė pastotė. Lietuvos energetikos sistema sujungta su Baltarusijos energetikos sistema.
• 1964 m. gruodžio 18 d. – Baigtas pirmasis Lietuvos elektrifikacijos etapas: prie respublikos energetikos sistemos tinklo prijungtas paskutinysis ūkis – Biržų rajono J. Biliūno vardo kolūkis,
• 1966 m. gruodžio 25 d. – Įjungta 330 kV elektros tiekimo linija Kaunas – Tilžė. Lietuvos energetikos sistema 330 kV ryšiu sujungta su Kaliningrado energetikos sistema.
• 1967 m. birželio 22 d – Lietuvos VRE įjungtas penktasis (300 000 kW galios) blokas.
• 1962 – 1970 m. – Senųjų elektrinių – Vilniaus TE-1 (buvusios miesto centrinės elektrinės), Petrašiūnų VRE, Rėkyvos VRE, Klaipėdos VRE ir Vilniaus TE-2 – turbinos rekonstruotos termofikaciniam darbui. Centralizuoto šilumos tiekimo plėtros pradžia.
• 1971 m. birželio 1 d. – Pradėta statyti Kauno termofikacinė elektrinė (Kauno TE).
• 1972 m. rugsėjo 28 d. – Lietuvos VRE įjungtas aštuntasis (300000 kW galios) blokas. Elektrinė pasiekė 1, 8 mln. kW galią. Statyba baigta.
• 1974 m. – Pradėta statyti Ignalinos atominė elektrinė.
• 1975 m. gruodžio 27 d. – Pradėjo veikti pirmasis (60 000 kW galios) Kauno termofikacinės elektrinės turboagregatas.
• 1976 m. sausio mėn. – Pradėta statyti Mažeikių termofikacinė elektrinė.
• 1976 m. – Pradėta statyti trečioji Vilniaus termofikacinė elektrinė.
• 1976 m. gruodžio 28 d. – Kauno termofikacinėje elektrinėje įjungtas antrasis (100 000 kW galios) turboagregatas.
• 1977 m. liepos 11 d. – Pradėta statyti Kaišiadorių hidroakumuliacinė elektrinė.
• 1978 m. rugsėjo 8 d. – Ignalinos atominėje elektrinėje paklotas pirmasis kubinis metras betono.
• 1979 m. spalio 26 d. – Pradėjo veikti pirmasis (80000 kW galios) Mažeikių termofikacinės elektrinės turboagregatas.
• 1980 m. gruodžio 14 d. – Mažeikių TE įjungtas antrasis (80000 kW galios) turboagregatas.
• 1983 m. liepos mėn. – Pradėtas eksploatuoti Mažeikių TE trečiasis (50000 kW galios) turboagregatas.
• 1983 m. balandžio 26 d. – Paklotas pirmasis kubinis metras betono Kruonio HAE viršutinio baseino sienelei, o gruodžio 16 d. – vandens priimtuvo pamatams.
• 1983 m. gruodžio 31 d. – Pradėjo veikti pirmasis (1,5 mln. kW galios) Ignalinos atominės elektrinės blokas.
• 1984 m. sausio 7 d. – Pradėjo veikti pirmasis (180 000 kW galios) Vilniaus TE-3 blokas.
• 1984 m. balandžio 21 d. – Kaišiadorių HAE jėgainės pastatui paklotas pirmasis kubinis metras betono.
• 1986 m. – rugsėjo 11 d. – Vilniaus TE-3 įjungtas antrasis (180 000 kW galios) blokas.
• 1987 m. – rugpjūčio 31 d. – Ignalinos AE įjungtas antrasis (1,5 mln. kW galios) blokas.
• 1990 m. – Lietuvos energetikos sistema perėjo Lietuvos Respublikos jurisdikcijai, įkurtas Energetikos ir elektrifikacijos gamybinis susivienijimas „Lietuvos energetika“.
• 1991 m. – „Lietuvos energetika“ pertvarkytas į valstybinę įmonę „Lietuvos valstybinė energetikos sistema“.
• 1995 m. – VĮ „Lietuvos valstybinė energetikos sistema“ reorganizuota į specialiosios paskirties akcinę bendrovę (SPAB) „Lietuvos energija“.
• 1997 m. – nuo AB „Lietuvos energija" atskirtos šilumos tiekimo įmonės bei Vilniaus ir Kauno termofikacinės elektrinės.
• 2000 m. – priimtas AB „Lietuvos energija" reorganizavimo įstatymas. Atskirti nepagrindinės veiklos filialai ir padaliniai, įsteigtos dukterinės įmonės. Įsteigti regioniniai Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Utenos perdavimo tinklo skyriai.
• 2001 m. akcininkai patvirtino AB „Lietuvos energija” reorganizavimo projektą. SPAB „Lietuvos energija” išskaidyta į savarankiškas bendroves: AB Lietuvos elektrinė, AB Mažeikių elektrinė, AB Rytų skirstomieji tinklai ir AB Vakarų skirstomieji tinklai.
• 2001 m. gruodžio 31 d. Ūkio ministerijoje įregistruotos reorganizavimo metu sukurtos naujos keturios bendrovės ir nauja AB „Lietuvos energija” įstatų redakcija. AB „Lietuvos energija“ panaikintas specialiosios paskirties statusas.
• 2002 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymas.
• 2002 m. spalio 10 d. Lietuvos Respublikos Seimas patvirtino atnaujintą Lietuvos nacionalinę energetikos strategiją, kurioje numatytos šalies energetikos plėtros gairės atsižvelgiant į tai, kad Ignalinos AE pirmasis blokas sustabdomas iki 2005 m., o antrasis blokas – 2010 m.
• 2003 m. gegužės 20 d. priimtas Šilumos ūkio įstatymas.
• 2004 m. vasario 5 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė biokuro įstatymo pakeitimo įstatymą.
• 2005 m. privatizuoti AB „Vakarų skirstomieji tinklai".
• 2005 m. sustabdytas Ignalinos AE pirmasis blokas.
• 2006 m. šalia Palangos pastatytas ir ėmė teikti elektros energiją pirmas stambus vėjo jėgainių kompleksas Lietuvoje.
• 2007 m. Kretingos rajone, Rūdaičių km. bendrovė „Vėjų spektras“ atidarė 30 MW vėjo jėgainių parką.
• 2010 m. sustabdytas Ignalinos AE antrasis blokas.