Top gear pataria kelininkams

 

Top gear patarimas kelininkams, kaip galima greitai tiesti kelius, iš kolektyvo galima daug ko pasimokyti.

zolynas.lt

Red bull energija nuo 2005 iki 2012

Red bull racing  sėkmės istorija 2005-2012 m. http://www.redbullracing.com/cs/Satellite/en_INT/Red-Bull-Racing/001242807156063 [ieškoti Spotlight video]

Jeigu kada kas nors atrodys negerai, kad reikia kantrybės ir darbo įdėti, šis video padės apsispręsti  irtis  į priekį.

zolynas.lt

Su artėjančiomis šventėmis!

Linksmų Šventų Kalėdų ir laimingų 2013 Naujųjų metų!
Merry Christmas and a Happy 2013 New Year!

zolynas.lt

JAV dujų sistema [I dalis]

Anksčiau rašiau apie dujas Europoje, http://zolynas.blogspot.com/2012_03_01_archive.html, vis daugiau girdime, kad JAV ruošiasi tapti iš importuotojos į eksportuotoją dujų sektoriuje.  Pradedu panagrinėti vidaus sistemą valstijose (pirmą vaizdą palyginimui, galime pamatyti brėžinyje)

zolynas.lt

Jav/Sel/Dujos

Šiandien ieškojau infomacijos kaip atrodo ir veikia dujotiekiai JAV, susidomėjimas susijęs todėl, kad antrai kadencijai išrinkto prezidento  Barako Obamos, būtent   pagrindinis prioritetas energetioje yra kurti šalį priklausomą  nuo nepriklausomų energijos šalitnių, tuo pačiu metu išgirdau, kad jubiliejinis Sel konkcertas aplankė Vilnių. Todėl apie dujas parašyiu kitą kartą.

VIAP mokestis 2013

Elektros energijos kainos dalis, kurią sudaro VIAP mokestis, kitąmet (2013 m.) didės 3,5 cento - iki 10,49 cento (be PVM) už kilovatvalandę. Tiek kiekvienas elektros vartotojas - ir įmonės, ir gyventojai - papildomai sumokės už kiekvieną suvartotą kilovatvalandę (kWh) elektros energijos. Šiemet mokesčiui vartotojai atiduoda 7,04 ct/kWh.

 

Apie VIAP 2012  rasite http://zolynas.blogspot.com/2011/10/viap-mokestis-lietuvoje-kas-tai.html

 

Skaičiai energetikai:

Komisija patvirtino 2013 metų VIAP biudžetą. Jo iš vartotojų per metus bus surinkta beveik milijardas - 963,9 mln. litų - 240 mln. litų, arba 19 proc., daugiau negu šiemet. Didžioji VIAP lėšų dalis, kaip ir šiemet, bus skirta Lietuvos elektrinei (LE) subsidijuoti. Elektrėnų jėgainei teks 512,1 mln. litų iš elektros vartotojų surinktų pinigų. Šiemet ją buvo numatyta paremti 398,2 mln. litų VIAP biudžeto suma. LE poreikis kitąmet didėja daugiau kaip 73 mln. litų, tačiau įmonė pernai pagamino mažiau elektros energijos, nei jai buvo skirta remtina gamybos kvota, todėl neišnaudota VIAP lėšų dalis perkelta į kitus metus.

zolynas.lt

Chevron [JAV] ateina į skalūno dujų rinką

 

 

Jau rašiau http://zolynas.blogspot.com/2012_05_01_archive.html, kad Lenkija [Lotos geonafta] pradeda ieškoti skalūno dujų Lietuvoje, dabar jau turime informacijos, kad ir viena didžiasių pasaulio bendrovių, šiuo metu užimanti 12 Forbes 2000 sąraše, ketina investuoti 500 mln.litų. [http://www.forbes.com/companies/chevron/]

 

Daugiau informacijos: http://www.chevron.com/

 

zolynas.lt

 

 

 

2011 m. didžiausi dujų gamintojai pasaulyje

Kaskart analizuojant energetikos klausimus, klausiu savęs kokį, kokio dydžio ryšį turi energetinė nepriklausomybė pasaulyje, kas gali jaustis užtikrintas, kad valstybė turi gamtos duotų "sąntaupų" ir gali visiškai kitais būdais reguliuoti savo biudžetus ir savo gyventojų mokamus mokesčius. Noriu tikėti, kad ateityje bus taip kad ne tik energetiniai ištekliai nustatys valstybės reitingą.

Keli pavydžių ir įdomių faktų apie energetiką pasaulyje.

http://yearbook.enerdata.net/#/world-natural-gas-production.html

Čia rasite 2011 m. pasaulyje daugiausia dujų pagaminusių šalių statistiką.

http://yearbook.enerdata.net/#/CO2-emissions-data-from-fuel-combustion.html

Čia rasite 2011 m. pasaulyje daugiausiai atmosferą CO2 dujomis teršiančiaus valstybes.

zolynas.lt

Ignalinos atominė elektrinė IAE [Istorija I]

Ignalinos atominė elektrinė (Ignalinos AE, santrumpa IAE) – vienintelė Baltijos šalyse buvusi Lietuvos energetinės sistemos branduolinė jėgainė, pastatyta šalia sienos su Baltarusija, turėjusi didžiausius pasaulyje reaktorius ir įrašyta į Gineso rekordų knygą. Jėgainėje buvo numatyti keturi reaktoriai, tačiau pastatyti ir paleisti tik du. Greta jėgainės darbuotojams pastatytas Visagino miestas (ankstesnis Sniečkus). Lietuvai vykdant stojimo į Europos Sąjungą sutartyje numatytus įsipareigojimus, 2009 m. gruodžio 31 d. elektrinė visiškai nutraukė elektros energijos gamybą. Pirmasis blokas nebeveikia nuo 2004 m. gruodžio 31 d. 20 val. 2 min.^[1], o antrasis sustabdytas 2009 m. gruodžio 31 d. 22 val. 54 min.^[2]

IAE reaktoriai buvo vieni galingiausių pasaulyje. Kiekvieno jų instaliuota galia – 1500 MW. 2008 m. IAE gamino apie 70 proc. Lietuvai reikalingos elektros energijos^[3].

Iš elektros energijos gamintojo IAE tapo savo veiklą nutraukiančia, tačiau branduolinės energetikos objektą eksploatuojančios organizacijos statusą išlaikiusia įmone. Pagrindinis įmonės tikslas – saugiai, laiku ir efektyviai naudojant išteklius įgyvendinti analogų pasaulyje neturintį projektą – išsaugant visuomenės paramą branduolinei energetikai, nutraukti atominės elektrinės su RBMK tipo reaktoriais veiklą.

 

Istorija

1974 m. prasidėjo parengiamieji Ignalinos atominės elektrinės (AE) statybos darbai. Tuo metu galingiausia pasaulyje Ignalinos AE buvo statoma ne tik Lietuvos, bet ir buvusios Sovietų Sąjungos vientisos Šiaurės-Vakarų energetikos sistemos poreikiams patenkinti. 1983 m. ėmė dirbti pirmasis reaktorius, 1987 m. – antrasis reaktorius.

Dėl 1986 m. balandžio 26 d. įvykusios avarijos Černobylio atominėje elektrinėje, taip pat turinčioje RBMK tipo reaktorius, IAE antrojo bloko eksploatavimo pradžia buvo nukelta (antrasis blokas turėjo pradėti dirbti 1986 m.). Pirmasis reaktorius uždarytas 2004 metais, antrasis – 2009 m. Jėgainėje planuota įrengti ir trečiąjį bloką, tačiau po Černobylio avarijos, LSSR vyriausybė kreipėsi į SSRS vyriausybę, ir Ignalinos AE trečiojo bloko statyba buvo užkonservuota, o 1989 m. visiškai sustabdyta. Dar 1987 m. birželio 2 d. SSKP partinės kontrolės komitetas pateikė išvadas dėl jėgainės statybos metu padarytų pažeidimų ir LKP CK kontrolės. 1988 m. rugsėjo 16-18 d. prie jėgainės Sąjūdžio iniciatyva surengta akcija „Gyvybės žiedas“ prieš trečiąjį bloką. Rugsėjo 30 d. Sredmaš ministerija paskelbė sutinkanti konservuoti šio bloko statybą, o gruodžio 30 d. SSRS komisija patvirtino, kad trečiojo bloko statyti negalima.

1991 m. Lietuvos Respublika, perėmusi Ignalinos AE į savo jurisdikciją, tapo 31 pasaulio valstybe, naudojančia branduolinę energiją elektros energijos gamybai. 1991 m. Ignalinos AE gamino 60 proc. visos šalies elektros energijos, o rekordiniais Lietuvos branduolinei energetikai 1993 m. IAE pagamino 12,26 mlrd. kilovatvalandžių arba 88,1 proc. valstybei reikalingos elektros energijos. Šis rodiklis užfiksuotas Gineso rekordų knygoje.

2008 m. spalio 12 d. kartu su Seimo rinkimais vyko konsultacinio (patariamojo) pobūdžio referendumas dėl Ignalinos atominės elektrinės darbo pratęsimo. Dauguma jame dalyvavusiųjų pasisakė už Ignalinos AE darbo pratęsimą. Dėl nepakankamo referendume dalyvavusių rinkėjų skaičiaus, referendumas laikomas neįvykusiu.^[4]

Per 26 eksploatavimo metus Ignalinos AE pagaminta 307, 9 milijardų kilovatvalandžių elektros energijos, pirmame bloke – 136,9 mlrd., antrame – 170, 2 mlrd., o viso parduota – 279,8 milijardų kilovatvalandžių.

Statant Ignalinos AE buvo nutiesta 142 km kelių, 50 km geležinkelio bėgių, 390 km ryšio, 334 km elektros energijos perdavimo bei 133 km kanalizacijos linijų, 164 km šilumos tinklų vamzdynų. Darbams sunaudota 3544000 m³ gelžbetonio konstrukcijų ir 76480 t armatūros.

 

Bendra infomacija

Ignalinos AE veikia kanalo tipo šiluminių neutronų vandens-grafito branduoliniai reaktoriai RBMK-1500. Toks energetinis reaktorius savo laiku buvo galingiausias pasaulyje tiek pagal projektinę šiluminę, tiek pagal elektrinę galią. Šiluminė elektrinės vieno bloko galia – 4800 MW, elektrinė galia – 1500 MW, tačiau vėliau šiluminė galia buvo apribota iki 4200 MW.

Ignalinos AE, kaip ir visose elektrinėse, turinčiose RBMK tipo reaktorius, naudojama vieno kontūro šiluminė schema: į turbinas tiekiamas prisotintas 6,5 MPa slėgio garas, susidaro tiesiog reaktoriuje, verdant per jį pratekančiam lengvajam vandeniui, cirkuliuojančiam uždaru kontūru.

Kiekviename energobloke yra patalpos branduolinio kuro transportavimo sistemoms ir valdymo pultams. Bendra energoblokams – mašinų salė, patalpos dujoms valyti ir vandens paruošimo sistemos.

Ignalinos AE nuo kitų elektrinių su RBMK reaktoriais skiriasi ne tik didesne galia. Nuo kitų blokų skiriasi kur kas tobulesniais techniniais sprendimais, o svarbiausia – didelio tūrio avarijų lokalizavimo sistema.

wiki

Energetika Seimo rinkimuose 2012-2016

http://lsdp.lt/lt/naujienos/3312-energetikos-ir-ekonomikos-kryptys-kuriomis-siulo-pasukti-specialistai.html
http://www.tsajunga.lt/index.php/dokumentai/8029
http://www.liberalai.lt/lt/rinkimai/rinkimu-programa/sveikoprotobalsasprograma/energetika
http://www.treciojirespublika.lt/programa/energetika


informacijos šaltinis google

BIOMASĖS ENERGETIKOS PLĖTRA

 

 

Biomasė yra seniausiai naudojama energijos rūšis. Žmonės augalų biomasę (malkas, šiaudus) ir gyvūnų šalutinius produktus (mėšlą, taukus, aliejų) išmoko naudoti būsto šildymui, karšto vandens, maisto ir pašarų ruošai, metalo lydymui, patalpų ir gatvių apšvietimui. Atsiradus iškastinėms kuro rūšims (anglims, naftai, dujoms, atominei energijai) biomasė užleido savo pozicijas energijos balanse. Dabartiniu metu tik besivystančiose šalyse (Afrikoje, Azijoje) biokuras išliko svarbus energijos šaltinis, o industrinėse šalyse ji sudaro vos 10–20 procentų.

Pastaruoju metu ir išsivysčiusiose šalyse požiūris į biomasės naudojimą energijos tikslams labai pasikeitė. Tam turi įtakos keli palankūs veiksniai:

• mineralinių energijos šaltinių keliama tarša ir neigiama įtaka visuotinei klimato kaitai;
• mažėjantys išžvalgytų mineralinių energijos išteklių rezervai ir didėjančios jų kainos pasaulio rinkose;
• didėjantys socialiniai konfliktai tarp energijos išteklius eksportuojančių ir importuojančių šalių;
• dideli biomasės ištekliai;
• palanki politinė, teisinė ir ekonominė aplinka energijos rinkoje, leidžianti biokurui ir biodegalams konkuruoti su įprastaisiais energijos šaltiniais;
• maža biokuro ir biodegalų sukeliama aplinkos tarša;
• patraukli galimybė diversifikuoti preteklinę žemės ūkio produktų gamybą ir pagerinti kaimo gyventojų socialinę padėtį;
• spartus naujų biokuro ir biodegalų gamybos technologijų kūrimas ir įgyvendinimas.

Biomasė pasaulyje turi didžiausius atsinaujinančios energijos išteklius, kurių metinis potencialas siekia 2900 EJ. Šį kiekį galima palyginti su metinėmis pasaulinėmis energijos sąnaudomis visuose sektoriuose – apie 500 EJ. Aišku, nebūtina ir neįmanoma visą biomasės energinį potencialą panaudoti vien energetinėms reikmėms. Tačiau ekspertai teigia, kad 10 proc. šio potencialo ekonomiškai apsimoka panaudoti biokurui ir biodegalams, nedarant didelės žalos aplinkai ir žemės ūkio produktų rinkai. Todėl prognozuojama, kad ateityje iš biomasės galima tikėtis beveik 150–290 EJ energijos srauto, kuris padengtų apie 20–50 proc. visų planetos energijos poreikių. Dabartinis bioenergijos indėlis pasaulio energijos balanse siekia 50 EJ. Tokiems poreikiams patenkinti nepakanka natūralių išteklių. Prognozuojama, kad pasaulyje energinės biomasės auginimui mišku reikės užsodinti apie 50 mln. ha žemės.

Biomasės energetikos plėtrai didelės įtakos turi politinė, teisinė ir ekonominė aplinka. Pirmąjį politinį impulsą atsinaujinančių energijos šaltinių ir tarp jų energetinės biomasės plėtrai davė Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos Kioto protokolas, kurį pasirašę šalys įsipareigojo sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų (anglies dioksido, metano, azoto oksdų) emisijas 5,2 proc. lyginant su 1990 m. kiekiu. Energijos gamybai ir transportui naudojamų iškastinių energijos šaltinių sukeliama šiltnamio dujų emisija sudaro didžiausią dalį bendrajame balanse. Todėl šalys, rengdamos savo nacionalinius planus visuotinei aplinkos taršai sumažinti, numato mažinti bendruosius energijos poreikius ir didinti alternatyvios energijos gamybą iš atsinaujinančių energijos šaltinių, turinčių mažą arba nulinę anglies dioksido dujų emisiją, vartojimą. Anglies dioksidas, išsiskyręs degant biomasei, nedidina visuotinės taršos, nes dalyvauja augalų fotosintezės procese.

Europos Sąjungoje ženklūs pokyčiai prasidėjo, kai Europos Komisija 1997 metais parengė ir patvirtino baltąją knygą ,,Energija ateičiai, atsinaujinantys energijos šaltiniai“, kurioje numatė padidinti atsinaujinančios energijos dalį nuo 6 proc. iki 12 proc. nuo bendrojo ES energijos poreikio. Šiame plane numatyta ES šalyse panaudoti 10 mln. ha žemės energetinių augalų auginimui. 2010 metais tikimasi iš biomasės išgauti 90 Mt naftos energetinį ekvivalentą. Šios programos įgyvendinimui (1997–2010 m.) numatyta skirti 84 mlrd. eurų investicijoms.

Kietojo biokuro rinkos plėtrai siūloma skatinti ir remti tokias priemones:

• biokuro sudeginimas kartu su mineraliniais degalais ar jų pakeitimas esančiose anglimi kūrenamose centralizuotose katilinėse;
• naujų įmonių biomasės kogeneravimui diegimas;
• perdirbto biokuro (briketų ir pan.) panaudojimo plėtra ir intensyvesnis medienos apdirbimo, popieriaus gamybos atliekų panaudojimas;
• naujų gazifikacijos ir kombinuoto ciklo sistemų (25–50 MWe), naudojančių biomasės ir iš atliekų pagaminto kuro mišinius, diegimas;
• „švarios“ energijos gamyba iš municipalinių atliekų terminio apdorojimo, biodujų surinkimo iš sąvartynų ar anaerobinio atliekų apdorojimo būdu.

Baltojoje knygoje nurodoma, kad turi būti skatinama biodujų gamyba anaerobinio apdorojimo būdu iš žemės ūkio ir pramonės atliekų, tuo mažinant metano emisijas į atmosferą, apsaugant vandenis ir žemės paviršių nuo užterštumo.

Energija gali būti pagrindas, kuriuo remdamasi Europa gali siekti augimo, užimtumo ir tvarumo. Didelės naftos kainos rodo vis stiprėjančią Europos priklausomybę nuo importuojamos energijos. Energetikos politika yra vienas svarbiausių klausimų Europai sprendžiant globalizacijos problemas. Didesnio ekonomikos augimo sąlygomis esminiai šios politikos elementai yra šie: poreikis sumažinti energijos paklausą; atsinaujinančių energijos šaltinių svarbos didinimas atsižvelgiant į jų gamybos Sąjungoje potencialą ir jų tvarumą, energijos šaltinių įvairinimas, tarptautinio bendradarbiavimo skatinimas. Šie elementai gali padėti Europai tapti mažiau priklausoma nuo energijos importo, didinti tvarumą ir skatinti augimą bei užimtumą.

 

Kita svarbi ES direktyva, susijusi su biokuro iš jo gautos elektros energijos gamybos skatinimu, yra Tarybos direktyva 2003/93/EC dėl energijos produkcijos ir elektros energijos apmokestinimo struktūros. Šioje direktyvoje nurodoma, kad Europos sąjungos šalys narės, taikydamos griežtos fiskalinės kontrolės mechanizmą, gali taikyti sumažintą apmokestinimą arba visiškai atleisti nuo mokesčių elektros energiją ir šilumą, gautą iš biomasės ar jos produktų. Be to, tos pačios priemonės gali būti taikomos ir medienai, ir jos atliekoms, skirtoms biokurui – skiedroms, drožlėms, pjuvenoms, atplaišoms, granulėms, briketams ir pan. Mokesčių nuolaidos taikomos ar nuo jų atleidžiami ir medžio anglies naudotojai.

Europos Sąjungoje yra įvesta Žaliųjų sertifikatų sistema. Ji sukurta Europos įmonių iniciatyva, siekiant sukurti savanorišką žalios energijos rinką, kurioje standartiniai sertifikatai būtų naudojami įrodymui, kad energija pagaminta naudojant atsinaujinančiuosius energijos išteklius.

Pagal šią sistemą prekyba sertifikatais vykdoma nepriklausomai nuo susijusios fizinės energijos formos. Taip sukuriama energijos rinka, skatinanti atsinaujinančiųjų ir vietinių energijos išteklių naudojimą Europoje.

Europos Parlamento ir tarybos Direktyva 2003/30/EB 2003 m. gegužės 8 d. dėl skatinimo naudoti biokurą ir kitą atsinaujinantį kurą transporte iškėlė uždavinį 2010 metais pasiekti 5,75 % biodegalų naudojimo lygį Europos Sąjungos transporte. Šios direktyvos tikslas yra skatinti naudoti biodegalus ir kitus atsinaujinančiuosius degalus siekiant jais pakeisti transporte naudojamus dyzelinius degalus ir benziną kiekvienoje valstybėje narėje, kad šitaip būtų prisidėta prie klimato kaitos švelninimo, užtikrinti saugų ir nežalingą aplinkai energijos tiekimą ir diegti atsinaujinančiuosius energijos šaltinius.

ES Komisijos žaliojoje knygoje ,,Europos saugaus energijos tiekimo strategija“ yra iškeltas tikslas kelių transporto sektoriuje iki 2020 metų 20 proc. tradicinių degalų pakeisti biodegalais.

Biodegalų naudojimo skatinimas laikantis darnios žemės ūkio ir miškininkystės plėtros praktikos, augalininkystės ne maisto reikmėms apibrėžtos bendros žemės ūkio politikos nuostatomis, galėtų sukurti naujų darnios kaimo plėtros galimybių vis labiau į rinką kreipiamoje bendroje žemės ūkio politikoje, kuri vis labiau pritaikoma prie Europos rinkos ir siekių sukurti klestintį gyvenimą kaime bei daugiafunkcinį žemės ūkį, ir galėtų atverti naują rinką inovaciniams žemės ūkio produktams, turint mintyje ir dabartines, ir būsimas valstybes nares.

Biomasė šiuo metu sudaro maždaug pusę ES naudojamos atsinaujinančios energijos. Biomasė turi daug privalumų, palyginti su tradiciniais energijos šaltiniais ir net kai kuriomis kitomis atsinaujinančios energijos rūšimis, pirmiausia dėl palyginti mažų sąnaudų, mažesnės priklausomybės nuo trumpalaikių oro permainų, regioninių ekonominių struktūrų vystymosi skatinimo ir alternatyvių pajamų šaltinių teikimo ūkininkams. Europa galės tapti mažiau priklausoma nuo iškastinio kuro, sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą ir pagyvinti ekonominę veiklą kaimo vietovėse.

Šiuo metu iš biomasės gaunama energija tenkina 4 proc. ES energijos poreikio. Išnaudodama visą potencialą ES galėtų iki 2010 metų padidinti biomasės naudojimą daugiau negu du kartus (nuo 69 Mt n. e. 2003 metais iki maždaug 185 Mt n. e. 2010 metais), laikydamasi geros žemės ūkio praktikos, išsaugodama tvarią biomasės gamybą ir tik nedaug paveikdama vidaus maisto produktų gamybą (30 lentelė).

Biodegalų naudojimas transportui labiausiai skatina užimtumą, o jo realizavimas yra patikimiausias, tačiau biomasės naudojimas elektros gamybai gali duoti didžiausios naudos mažinant šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą. Biomasės naudojimas šilumos gamybai yra rentabiliausias. ES biomasės energetikos plėtros planuose numatoma skatinti visas tris biomasės energetikos kryptis.

Mažos darbo sąnaudos ir didžiuliai ištekliai gali suteikti kaimiškiesiems regionams patrauklią galimybę užsiimti energetinės biomasės gamyba. Įvairūs fondai gali remti ūkininkų perkvalifikavimą, biomasės gamintojų aprūpinimą įranga, investicijas į biokuro ir kitų medžiagų gamybos įrenginius, taip pat elektros gamybai skirto ir centralizuotam šildymui naudojamo kuro keitimą biomase.

F1 kuro mažinimo sistemos Londono autobusuose

Technologijos beprotiškai greitai skinasi kelią į kasdieninį vartojimą. Jau greitai kuro taupymo smagratis pirmiausia kurtas naudoti "Formula One" lenktyniniuose automobiliuose, ir  dėl techninio reglamento nuolatinio kaitaliojimo buvo atsisatas,  netrukus bus įdiegtas  Londono autobusuose. Šeši  Przebojowy prototipai autobusai sukurti  Williams F1, Oksfordšyras technologijų parke  pradės važinėti didmiestyje. Kūrėjų komanda  prognozuoja, kad jos anglies kompozitas smagratis miesto autobusams  galėtų  sumažinti daugiau kaip 30% kuro naudojimą. Jei skaičiavimai pasitvirtins ir pasiseks gauti finansavimą, manoma, kad bus  sumontuoti smagračiai ir visuose 4000  autobusuose esančiuose jų  parke.

http://www.guardian.co.uk/environment/2012/apr/18/f1-fuel-saving-flywheel-buses

Elektra vertant žuvienę ant laužo

Atėjus vasarai jau galima iškylaujant gamtoje nebesirūpinti išsikrovusiais komunikacijos prietaisais. Puodas (kad ir kaip keistasi tai skambėtų) "Power pot" ir verda valgyti ir pakrauna telefoną. Jau turime oru varomus motociklus, elektromobilius, saulės ir vėjo elektra darosi visiems aišku ir paprasta. Dabar pasaulis pritaiko naujas technologijas paprasties ir reikalingiems poreikiams visur ir visada.   

https://www.thepowerpot.com/powerpot-v?ref=cat_img

zolynas.lt

ESBWR reaktorius numatomas Lietuvai

Daugiau informacijos www.ge-energy.com/nuclear

zolynas.lt

Su pergale Lietuvos krepšinio rinktine!

Širdis šaukia "Mes nugalėjom"!! Tikrai buvome ir esame verti dalyvauti Londono olimpinėse žaidynėse. Geltona, žalia, raudona! Lietuva

Biomasė Lietuvoje [dalis I]

Biomasė Lietuvoje  (mediena, šiaudai, energetiniai augalai) yra vienas iš reikšmingiausių atsinaujinančios energijos šaltinių Lietuvoje ir sudaro svarbią vietinio kuro dalį. Biomasė yra atsinaujinantis energetikos šaltinis (ekologiškai  švarus kuras).
Medienos kuro metinį potencialą sudaro apie 3 Mm³ (1,4 Mm³ medienos ruošos atliekų miškuose, 0,6 Mm³ medienos pramonės atliekų ir 1 Mm³ malkinės medienos). Energetinėms reikmėms dabar sunaudojama apie 2 Mm³ malkų ir medienos atliekų, t.y. apie (60-70)% viso medienos kuro potencialo. Apie (20-25)% šio kiekio sunaudojama centrinio šilumos tiekimo katilinėse, kurių suminė galia yra apie 100 MW. Likusi dalis sunaudojama smulkiuose decentralizuotuose šildymo įrengimuose, kurių naudingumo koeficientas nėra aukštas. Lietuvoje yra nemažai firmų, gaminančių ir montuojančių medienos kuro katilines ir jų įrangą.

Lietuvoje kiekvienais metais  susidaro apie 4 mln.t. šiaudų. Iš jų kurui galima panaudoti apie 0,5 mln.t. Šiuo metu veikia iki 10  šiaudais kūrenamų katilinių, kurių bendra galia sudaro apie 3,5 MW. Šiaudų energetiniams reikalams sunaudojama tik apie 1% siektinų išteklių. Įrangą šiaudams kūrenti gamina kelios Lietuvos įmonės. Tokia įranga taip pat importuojama iš Skandinavijos.
Lietuvoje dar yra neįsisavinama apie 1 Mm³ (t.y. apie 7 PJ) medienos kuro (daugiausia miško ruošos atliekų). Tam reikėtų įrengti ir rekonstruoti apie 300 MW suminės galios katilų.
Didelės galimybės yra naudoti šiaudus kurui (t.y. apie 0,5 Mt arba 7 PJ). Tam reikėtų įrengti apie 300 MW suminės galios šiaudais kūrenamų katilinių ir šilumos generatorių.
Medienos kuro ir šiaudų energetinis potencialas sudaro 0,67 Mtne (28 PJ).
Be to, Lietuvoje yra apie 30 tūkst. ha žemės ūkiui netinkamų žemių ir apie 20 tūkst. ha baigiamų eksploatuoti durpynų, kuriuose būtų galima įveisti greitai augančių medžių plantacijas. Esant vidutiniam derlingumui 10 t sausos biomasės iš ha per metus būtų galima gauti 500 tūkst. t biomasės. Yra galimybė šių plantacijų tręšimui panaudoti vandenvalos srityje susidarantį nuotekų dumblą. Tyrimai pradėti Lietuvos miškų institute.
Biomasės kuro išteklius galima papildyti dalį žemės ūkio naudmenų naudojimas ne maisto kultūrų auginimui. Viena tokių galimybių yra žemės ūkio kultūrų ir žolės auginimas energetiniams tikslams. Tokios energetinės kultūros gali duoti apie 10 t/ha sausos biomasės kasmet, nealina dirvos, nes fiksuoja oro azotą, derliaus dorojimui tinka įprastinė žemės ūkio technika, plotai lengvai rekultivuojami. Vienok būtina pagrįsti tiek medžių plantacijų, tiek energetinių kultūrų plotų įrengimo, augalų priežiūros, derliaus nuėmimo, laikymo ir paruošimo kurui technologijas. Energetinių kultūrų auginimas leistų padidinti kaimo gyventojų užimtumą.
Iki 2011  metų augaline biomase kūrenamų įrenginių suminė galia pasieks 600 MW ir bus pagaminama 3 TWh šiluminės energijos.

zolynas.lt žalias

Plaukiojančios branduolinės elektrinės

Rusija planuoja statyti septynias ar aštuonias plūduriuojančias atomines elektrines iki 2015 m. Tam, kad įsivaizduoti kur jos bus dislokuotos pridedu žemėlapį.

Taip pat matome ir pačią laivo konktrukciją. Inžineriškai-atomiškai, ypatingai įdomus sprendimas, nes galime spręsti, kad jas galima dislokuoti, kiek įmanoma arčiau tos vietos, kur reikalinga elektros galia, mažinant tiekimo nuostolius.

http://www.world-nuclear.org/info/inf45.html#Reactor_technology_

Ar tikrai Lietuva Lietuvoje pradėjo skalūno dūjų paiešką?

Keliu šį klausimą apie skalūno dujų paiešką Lietuvoje, kurių pagal įvarius šaltinius gali užtekti iki 50 m. tam, kad apsirūpintume dujomis. Perskaičius informaciją http://www.geonafta.lt/lt.php/ivykiai/,nid.61 susidaro tikras vaizdas, kas ieško skalūnų dujų mūsų krašte.

Černobylio avarija

Kiekvieną dieną yra kalbama apie branduolinę energetiką ir jos perspektyvas Lietuvoje po IAE uždarymo, kuris vis dar nebaigtas. Todėl nuriu trumpai prisiminti kas atsitiko 1986 m. Nemanau, kad  yra vietos tokiems energetiniams "spąstams" mūsų krašte.

Černobylio avarija

Černobylio avarija įvyko 1986 metais naktį iš balandžio 25-osios į 26-ąją per netinkamai suplanuotą bandymą 4-ajame bloke. Darbininkai išjungė reaktoriaus savireguliacinę sistemą ir avarinės saugos sistemą; kontroliniai strypai, naudojami branduolinei reakcijai kontroliuoti reaktoriaus šerdyje, buvo ištraukti daugiau, nei leidžia saugumas. Reaktorius buvo paliktas veikti 7 procentų galingumu. Dėl konstrukcijos ydos energijos išeiga smarkiai šoktelėjo už nominalo ribų, karštis deformavo kontrolinius strypus ir jų nebebuvo galima įkišti atgal. Strypams įstrigus padidėjo garų slėgis, ir 01:23 vietos laiku grandininė reakcija tapo nebekontroliuojama – įvyko keletas sprogimų, didžiulis ugnies kamuolys nukėlė 1000 tonų masės plieno ir betono masės reaktoriaus stogą, suplėšė aušinimo vamzdžius ir pramušė stoge skylę. Į vidų patekus deguoniui užsidegė grafitas, dėl to į atmosferą buvo išmesta daug radiokatyvių branduolinės reakcijos produktų, kuriuos sparčiai išnešiojo oro masės. Maždaug 1800 sraigtasparnių gesindami gaisrą ant reaktoriaus išbėrė virš 5000 t smėlio ir švino.

Balandžio 27 d. visi 55 tūkstančių Pripetės gyventojų pradėjo evakuotis. Tarybų valdžia siekė nuslėpti informaciją, tačiau balandžio 28 d. Švedijos aplinkos monitoringo stotys ėmė fiksuoti neįtikėtinai aukštą radiacijos lygį ir ėmė aiškintis, kodėl jis toks yra. Panašūs stebėjimo duomenys gauti Norvegijoje ir Suomijoje. Tuomet TSRS vadovybė pripažino, kad įvyko nelaimė Černobylyje ir sukėlė tarptautinį susirūpinimą dėl radioaktyvios emisijos plitimo.

Gegužės 4 dieną karštis ir radiacija, sklindantys iš reaktoriaus, buvo sustabdyti, nors darbuotojai dėl to patyrė didelę žalą sveikatai. Per 10 dienų iš 30 km spinduliu nuo reaktoriaus esančios zonos buvo evakuota 130 tūkst. žmonių. 1986 m. gruodį šis labai radioaktyvus reaktorius buvo uždarytas betono ir plieno sarkofage, kurio struktūros saugumu kartais abejojama

Iš pradžių dėl Černobylio avarijos mirė 32 žmonės. Dešimtys gavo didžiules radiacijos dozes ir mirė vėliau. Į atmosferą pateko apie 50–185 milijonai kiurių radionuklidų – tai keliskart daugiau radiacijos nei numetus atomines bombas Hirosimoje ir Nagasakyje 1945 m. Radiaciją vėjas išnešiojo ne tik į Baltarusiją, Rusiją ir Ukrainą, bet net ir Prancūzijos vakarus bei Italiją. Tūkstančiai kvadratinių kilometrų miško ir žemės ūkio naudmenų buvo užkrėsta radioaktyvumu, ir nors tūkstančiai žmonių buvo evakuota, tačiau žymiai daugiau liko užkrėstuose plotuose. Vėlesniais metais pasitaikė daug gyvulių apsigimimų, o tarp žmonių padažnėjo radiacijos sukeltų susirgimų, ypač vėžinių. Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos oficialiais duomenimis, Černobylio avarija turėjo neigiamų pasekmių 9 mln. žmonių.

Antrasis skyrius buvo uždarytas po 1991 m. gaisro, pirmasis veikė iki 1996 m., o trečiasis dirbo iki 2000 m., kai jėgainė buvo oficialiai uždaryta.

2007 m. Ukrainos vyriausybė patvirtino planą jėgainės reaktorių uždengti plieniniu gaubtu, kuris pakeistų iškart po nelaimės sumontuotą gelžbetoninę konstrukciją (vad. sarkofagu), kuri pamažu griūna. Gaubtas uždengs 190 m pločio ir 200 m ilgio plotą. Avariniame 4 bloke, manoma yra išlikę 95 proc. jame buvusių radioaktyvių medžiagų.

Lietuvoje didesnis nei įprastinis radiacijos lygis pastebėtas pietinėje jos dalyje. Pasekmės yra sunkiai prognozuojamos.

zolynas.lt

zolynas.lt logotipas

Sukurtas zolynas.lt logotipas. Mano minčių achitektai, sudėjo mintis ir gavosi tai ko ir tikėjausi. Nuo šiol puslapis turės ženklą. Pagal spalvą bus vertinamos mintys ar straipsniai, kas priklauso žaliajai energijai, ir kas jei negali priklausyti.

Suskystintų dujų terminalo veikimo principas

Nord stream dujotiekis Baltijos jūros dugnu (trumpas 150 s. pristatymas.)

Energija iš radijo bangų

Džordžijos technologijų instituto (JAV) mokslininkai rado būdą, kaip sugauti ir surinkti energiją, sklindančią iš radijo bei televizijos transliavimo įrangos, mobiliojo ryšio tinklų bei palydovinių telekomunikacijų sistemų. Šios energijos surinkimas gali maitinimu aprūpinti tokius įrenginius, kaip bevieliai sensoriai, mikroprocesoriai ir ryšio perdavimo prietaisus.

Eksperimentinio projekto vadovas, profesorius Manos Tentzeris, taip kalbėjo apie šią naujovę: „Mus supa galybė elektromagnetinės energijos, tačiau dar niekas nesugebėjo jos priversti dirbti mums patiems. Mūsų grupė naudoja ultra plataus diapazono anteną, kad galėtume efektyviai gaudyti energiją plačiausiame dažnių spektre.“

Mokslininkų naudojamam prietaisui kaip tinkamas energijos šaltinis tinka itin platus įrenginių spektras – nuo FM radijo transliatorių iki radarų. Elektromagnetinių bangų „gaudytojas‘ gali filtruoti eterį gana plačiame dažnių diapazone – nuo 100 MHz iki 15 GHz; surinkta energija saugoma kondensatoriuose arba baterijose.

Eksperimentai, atlikti su televizijos transliacijos bangomis 1 km atstumu nuo šaltinio, parodė, kad naudojami įrenginiai (buvo naudojami temperatūros davikliai) pakankamai veiksmingi. Mokslininkų komanda planuoja, kad surenkama energija gali maitinti įrenginius, naudojančius iki 50 mW energijos. Dabar demonstracijai ruošiamas mikrokontroleris, kuris maitinamas „energija iš eterio“. Tam, kad padidinti eksperimentinio įrenginio galingumą ir universalumą, projekto dalyviai planuoja pasitelkti ir kitus alternatyvios energijos šaltinius, pavyzdžiui, saulės modulius.

Nafta Lietuvos teritorijoje

Lietuvoje naftos ilgai nepavyko rasti, tik 1968 m. Šiūparių gręžinyje, netoli Gargždų, ištryško pirmasis naftos fontanas. Nafta Lietuvoje aptinkama 1850–2000 metrų gylyje, daugiausiai kambro sluoksniuose. Dėl didelio slėgio, iš gręžinio ji kyla pati ir ištrykšta. Kai po tam tikro eksploatavimo laiko nustoja trykšti, verslovėje pastatomi siurbliai. Lietuvoje dabar eksploatuojama 10 naftos telkinių. Per metus išgaunama apie 0,4 mln. tonų vertingos žaliavos. Tai patenkina maždaug 5 % šalies reikmių. Nuo 1990 m., kai prasidėjo pramoninė naftos gavyba, išgauta daugiau kaip 2,5 mln. tonų naftos. Visą laiką augusi naftos gavyba, nuo 2002 ėmė mažėti. Priežastis – nebeieškoma naujų naftos sankaupų. Dabar išžvalgyti Lietuvos ištekliai tesudaro 3 mln. tonų, o tokiais pat gavybos tempais, jie būtų išnaudoti per 8 metus. Mokslininkai prognozuoja, kad Lietuvos naftos atsargos sausumoje gali siekti net iki 60 mln. tonų, bet jas dar reikia rasti. Geologų akys krypsta į Baltijos jūrą. Lietuvos išskirtinėje ekonominėje zonoje gali slūgsoti dar 40–80 mln. tonų naftos. Tai patvirtina Rusijos teritoriniuose vandenyse pradėtas eksploatuoti didelis telkinys D-6, kurio atsargos apie 22 mln. tonų.

wiki

Europos dujų sistema

Šioje nuorodoje galima matyti kiek iš tikrųjų yra sudėtinga dujotiekių sistema apimanti Europą.
http://www.eegas.com/europipe.htm

Jūros bangų energija II

Šimtmečius žmonės suko galvas, kaip panaudoti griaunamąją jūros bangų bangų jėgą. Daugelis dabartinių siūlymų iš tiesų irgi ne naujesni. XIX amžiuje vienas amerikietis inžinierius pasiūlė uolos kyšulyje jūroje, šalia Portlendo, išgręžti tunelį, o jo gale įrengti baseiną-tvenkinį. Atsimušusi į uolas galinga bangų mūša varytų vandenį į vamzdžius ir pro vožtuvus pripildytų baseiną. Baseino vanduo suktų turbiną.Ši bangų elektrinė nebuvo pritaikyta. Šis principas kitokia forma išmėgintas dar kartą. Atsimušančios bangos patenka į dvisienį piltuvą, atvirą į jūros pusę. Sausumon atsiveriančią siaurą jo angą užtveria mūrinis pylimas. Tūtos principu veikiančiame piltuve bangos greitėja, verčiasi per mūro sieną ir pripildo už jos esantį baseiną.

Kiti bandymai buvo daromi su elastiniais vamzdžiais ramiame vandenyje jūros dugne. Juos ritmiškai spaudžia dėl bangavimo kintanti viršutinė vandens masė. Vamzdžiai pripildomi skysčio ir sujungiami vienas su kitu, kaip ir su įrenginiu, panašiu į siurblį, sausumoje. Juose skystis gali tekėti ne tik į vieną ar kitą pusę, bet ir suktis. Maždaug prieš 3000 metų buvo pasiūlytas bangų mechanizmas, kuris turėjo veikti panašiai kaip oro siurblys. Iš tikrųjų šis mechanizmas labai paprastas ir neseniai sukonstruotas Japonijoje.

Platus vamzdis su angomis apačioje įtaisomas vertikaliai taip, kad bangos įduboje (ir per atoslūgį) dar siektų vandenį. Pagal bangų taktą kyla ir smunka vanduo vamzdyje. Kildamas vanduo spaudžia orą per išleidimo vožtuvą į išlyginamąjį oro rezervuarą, slūgdamas uždaro išleidimo vožtuvą, per įleidimo vožtuvą oras iš išorės patenka į vamzdį. Kiekviena banga žaidimą kartoja. Oras iš rezervuaro suka mažą turbiną, sujungtą su generatoriumi. Jis pakrauna švyturio akumuliatorius. Jūros bangų (panašiai kaip ir vėjo) trūkumas yra tas, kad jos nevienodo aukščio ir dažnio. Tai buvo ypač svarbu seniesiems ir svarbu dabartiniams projektams, kurių tikslas gauti energijos iš bangų kilnojamų plūdurų. Tokių įrenginių praeitame šimtmetyje buvo tik bandomųjų, kaip antai Kalifornijos pakrantėje veikusi septynių kilovatų galingumo siurblinė su trimis ant ilgos judamos šakutės pritvirtintais plūdurais.

Šiuo metu jau yra išrasta, daug efektingesnių ir patrauklesnių būdų, kaip išnaudoti jūros bangas ir jų jėgą. Tiesa, visada būna moksliniai-teoriniai skaičiavimai, ir nedaugelis jų pasitvirtina realiame gyvenime ir panaudojime.

Kaip veikia vėjo jėgainė

Šilumos kainos dedamosios I

Didžiausią šilumos gamybos kainos dalį - net 80 iki 85 procentus sudaro kuras – gamtinės dujos, mazutas, gali būti ir biokuras. Jeigu paimtume, kad mūsų kišenei tai kainuoja apie 25ct. 1 kWh, ir palygimtume gamybos kainą, kuri turėtų būti apie 15 ct. 1 kWh,, kad 10 ct nuo 1 kWh pasilieka šilumos teikimui. Tai yra nuostoliai šilumonėse trasose, remontai, visas ūkio administravimas, investicijos.

Palyginimui, jeigu už gyvenamą butą reikia mokėti 300 littų per mėnesį mes gauname, kad kuras kainuoja 200 litų ir 100 litų sumokama už šilumos pateikimą, arba techniškai tai vadinama, ternofikacinio vandens tiekimas vartotojui.  Galima būtų teigti, kad šilumos kainą galima mažinti skiriant į dvi dalis, gamybą naudojanti biokurą, atliekas ir kita dalis, kuri yra 10 ct už 1 kWh, tiktai mažinant nuostolius trasose, tai yra tiesiant naujus izoliuotus vamzdynus, kurių nuostoliai yra ypač nedideli. Tačiau pagal išdėstytas mintis, galima teigti, kad šilumos kainų mažinimas yra ilgalaikis ir sudėtingas procesas. Tiesa, mano nuomone, yra kelias kuris yra aiškiai efekyvus, tai vartojimo mažinimas.

Pirma LT daina "Energy" pavadinimu