2011 m. balandžio 30 d., šeštadienis

Branduolinė energija

Branduolinė energija

Branduolinė energija – tam tikra branduolinė technologija, kuri naudoja kontroliuojamą branduolių dalijimąsi  išlaisvinti energijai, naudojamai varomajai jėgai, šildymui ir elektros generavimui.

 Istorija

Pirmą kartą branduolių dalijimąsi 1934 m. stebėjo italų fizikas Enrico Fermi, kai eksperimentuose uranas buvo bombarduojamas neutronais. Tačiau šis reiškinys nebuvo pilnai suprastas, kol 1938 m. Otto Hahn, Fritz Strassmann, Lise Meithner ir Otto Robert Frisch tyrinėdami produktus, gautus iš urano, nustatė, jog mažas neutronas padalina didelį urano atomą į dvi apytiksliai lygias dalis. Prasidėjo aktyvūs branduolių dalijimosi tyrimai.
1942 m. gruodžio 2 d. vadovaujant Enrico Fermi Čikagoje (JAV) buvo paleistas pirmasis pasaulyje branduolinis reaktorius Chicago Pile-1. Šis eksperimentas buvo dalis Manheteno projekto. Tiesa, savęs palaikančios grandininės branduolinės reakcijos demonstravimas truko tik 33 minutes, kai reaktorius pasiekė kritinę situaciją ir buvo sustabdytas.
Pirmoji eksperimentinė branduolinė jėgainė EBR-I, gaminusi elektrą, buvo paleista 1951 m. gruodžio 20 d. Arco mieste (Aidahas, JAV). Tuo metu ji gamino tiek energijos, jog pakako uždegti keturioms 200 vatų lemputėms.
Pirmą komercinę jėgainę 1954 m. birželio 27 d. Obninske pastatė Tarybų Sąjunga. Obninsko branduolinė jėgainė gamino apie 5 megavatus elektros energijos ir ateinančius 10 metų buvo vienintelė tokio tipo elektrinė visoje Tarybų Sąjungoje.

 Branduolinės energetikos perspektyvos

Vienose šalyse atsisakoma branduolinės energijos gamybos, o kitose ji sėkmingai naudojama, nors irgi tenka įveikti iškilusias problemas. Iš tokių šalių galima paminėti Prancūziją, Japoniją, JAV. Jeigu Vokietija, Belgija, Švedija žada uždaryti savo branduolines jėgaines daugiausiai dėl dalies visuomenės, žaliųjų spaudimo (nors tai ir nedaroma taip greitai, kaip anksčiau buvo skelbiama), tai Prancūzijoje visai kitokia padėtis. Ten yra ne tik valstybinė EDF kompanija, kuri eksploatuoja 59 atominius reaktorius, bet ir COGEMA firma, perdirbanti panaudotą branduolinį kurą ir gaminanti MOX (mišrų radioaktyvaus oksido) kurą, kurį naudojant galima sumažinti didelio radioaktyvumo atliekų kiekį ir taupyti branduolinį kurą.

2011 m. balandžio 27 d., trečiadienis

Apie šilumą ir šildymą

apie šilumą ir šildymą

Šiluma – labiausiai paplitusi energijos rūšis. Ji naudojama nuo neatmenamų laikų. Pradžioje tai buvo saulės šiluma, vėliau žmogus išmoko naudotis ugnimi, šiuo metu pagrindinis šilumos energijos šaltinis yra organinio kuro deginimas. Fizikinis šilumos apibrėžimas - medžiagos mikrodalelių (molekulių, atomų) netvarkingas judėjimas. Šilumą apibūdina kūno temperatūra. Energinė šilumos charakteristika yra šilumos kiekis, kurios vienetas SI sistemoje – džaulis (J). Praktikoje dažniau vartojamas išvestinis vienetas – kilovatvalandė (1 kWh = 3 600 kJ). Apytikriai tiek šilumos pakanka 20 litrų šalto vandens pašildyti nuo 10 iki 50 C°.
Tam, kad pagaminti 1 kWh šilumos reikia sudeginti apie 100 gramų kuro (skaičiuojant naftos ekvivalentu).
Vienos centralizuotai tiekiamos šilumos kilovatvalandės kainą Lietuvoje tvirtina Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisija (2008/2009 m. šildymo sezono vidutinė šilumos kaina 23 ct/kWh (su PVM)).
2010/2011 m. šilumos kilovatvalandės kainą Lietuvoje yra didesnė.
Šildymas – tam tikros oro temperatūros palaikymas patalpoje šaltuoju metų laiku. Iš patalpos per atitvaras išorės orui perduodamus šilumos nuostolius kompensuoja šildymo sistema.
Šaltasis metų laikotarpis –laikotarpis, kuriuo lauko oro vidutinė paros temperatūra yra ne aukštesnė kaip +10C. Ji nustatoma pagal trijų parų iš eilės lauko oro vidutinę paros temperatūrą.
Šilumos tiekimo būdai – centralizuotas ir individualus. Centralizuotas šilumos tiekimas (CŠT)– kai  šilumos gamybos šaltiniuose (kogeneracinėse elektrinėse, katilinėse) pagaminta šiluma į pastatus tiekiama šilumos perdavimo tinklu. Individualus - kai šiluma gaminama pastate  įrengtuose šildymo įrenginiuose. Šiuo metu CŠT ir individualus šildymas Lietuvoje apima maždaug po 50 %. Panašus santykis yra ir kaimyninėse Skandinavijos šalyse, kitose Baltijos valstybėse, Lenkijoje, Čekijoje ir kt.. Tiek centralizuotas tiek individualus šildymas gali būti skirstomas pagal naudojamą kurą ar kitą pirminę energiją (dujinis, skystas ar kietas organinis kuras, elektros, saulės, geoterminė energija, ir kt), pagal pagamintos šilumos transportavimo būdą (vandeninis, garinis, orinis, spindulinis) ir pagal šildymo prietaisus (radijatorinis, grindinis, plokštinis).
Centralizuotai patiekta šiluma vartotojams yra apskaitoma daugiabučių namų ir kitų pastatų įvaduose įrengtais atsiskaitomaisiais šilumos apskaitos prietaisais, kurie parodo, kiek ataskaitiniu laikotarpiu visas namas suvartojo šilumos šildymui, karštam vandeniui ruošti ir karšto vandens temperatūros palaikymui (cirkuliacijai). Pastate suvartotas šilumos kiekis patalpų šildymui (kWh) dalinamas iš pastato bendrojo naudingojo ploto (m2) ir nustatomas suvartotos šilumos kiekis 1 m2 ploto šildymui (kWh/m2).

Pavyzdys: 145 butų (7550 m2 ploto) daugiabutis namas Vilniuje suvartojo 128350 kWh šilumos šildymui per mėnesį: 128350 (kWh)/7550 (m2) = 17 kWh/m2.

Šilumos suvartojimą daugiabučių namų ir kitų pastatų šildymui apsprendžia tų pastatų būklė. Lietuvoje daugiabučiai pagal suvartojamą šilumos kiekį sąlyginai skirstomi į 4 kategorijas:


Naujos statybos ekonomiškų namų tėra 4,6 proc., kokybiškiau pastatytų ir kažkiek taupančių šilumą  – 17 proc., didžiąją dalį arba 55,7 proc. sudaro seni, nerenovuoti namai, o itin prastų, blogos šiluminės izoliacijos namų – 22,4 proc.

Pavyzdys:2008/2009 m. šildymo sezono metu vidutiniškai labiausiai paplitusio 60 m2 buto šildymas neapšiltintame daugiabučiame name kainuoja:
·       Per mėnesį: 25 (kWh/m2) x 22 (ct/kWh) x 1,05 (5 proc. PVM)= 5,78 Lt/m2/mėn (su PVM) x 60 m2 = 345 Lt/mėn
·       Per šildymo sezoną: 6 (mėn.) x 345 (Lt/mėn)  = 2070 Lt/metus (su PVM)

Dabartiniu metu Lietuvoje šildymo sezonas prasideda apie spalio 15 d. ir baigiasi apie balandžio 15 d. (vidutinė trukmė apie 6 mėn.). Šildymo sezono metu vidutinė lauko oro temperatūra siekia apie 00C.

Karštas vanduo – geriamasis vanduo, pašildytas iki higienos normomis nustatytos temperatūros. Lietuva viena iš nedaugelio Europos šalių, naudojanti buities reikmėms vien tik požeminį vandenį, kurio vidutinė metinė temperatūra yra apie +8oC. Karštas vanduo į gyvenamąsias patalpas patiekiamas +52oC temperatūros. Vieno kūbinio metro vandens pašildymui nuo nuo 8oC iki 52oC reikia sunaudoti 51 kWh šilumos.

Pavyzdys: 2008/2009 m. šildymo sezonui vidutinė 1 m3 vandens pašildymo kaina Lietuvoje:
51 (kWh)x 22 (šilumos kaina (ct/kWh)) x 1,05 (5 proc. PVM)= 11.82 Lt/m3 (su PVM)

Tam, kad iš karšto vandens čiaupo bet kuriuo metu tekėtų reikiamos temperatūros karštas vanduo, namo vidaus karšto vandens vamzdynuose turi būti palaikoma cirkuliacija. Daugiabučio namo karšto vandens cirkuliaciniame kontūre be karšto vandens vamzdynų yra pajungti ir vonių patalpose esantys rankšluosčių džiovintuvai, kuriais cirkuliuodamas karštas vanduo atiduoda šilumos dalį, reikalingą vonios patalpų sanitarinių higienos sąlygų užtikrinimui.

Šilumos tiekimo įmonės kiekvieną mėnesį pateikia gyventojams sąskaitas už šilumą, suvartotą šildymui ir karšto vandens ruošimui. Ypač svarbu sąskaitose atkreipti dėmesį į suvartotą šilumos kiekį (kWh) buto šildymui, kuris atspindi daugiabučio namo būklę ir atitinkamai mokėjimų už šilumą dydį.
Jei Jūsų buto šildymui per mėnesį buvo suvartota 1300 kWh, žinokite, jog tam buvo sukūrenta 130 kg kuro, skaičiuojant naftos ekvivalentu.

2011 m. balandžio 22 d., penktadienis

Biokuras

Girdim, kad kuras visą laiką brangsta ir brangsta, tačiau ar žinome, kad dalis kuro brangsta iš tikrųjų dėl jo išgavimo techloginių procesų , o kita dalis apie kurio kainą  nekalbama,  pinga.
Turiu mintyje biokuras (dar kitaip yra vadinama biomasė)  Lietuvoje.
Galima pateikti paparastą pavyzdį iš Vakarų Europos.
Miestelis turintis apie 500 gyventojų, šildymui kūrėna biokurą, yra  1MW  galios katilinė, kuras yra iš aplinkinių miškų, vietinė valdžia operuoja šilumos teikimu (viso tik vienas darbuotojas), yra apie 140 prie katilinės prijungtų vartotojų, šilumos teikimas neturi jokių nepagrystų nuostolių ( palyginus Lietuvą kur vidutiniai nuostoliai šilumos trasose siekia iki 20% šilumos praradimo).
Rezultatas yra akivaizdus:  1 kwh kainuoja iki 0,10 ct, tai yra apie 2,5 karto pigiau negu Lietuvoje.
Todėl visos diskusijos apie kurą, jo pakeitimo galimybes yra būtinos. 
Ir jau šiandien.

2011 m. balandžio 18 d., pirmadienis

Gal atominė elektrinė?

Ilgai dar reikės save įtikinėti, kad mes savo šalyje neturime pakankamai kuro, kurio pakaktų šildyti namus, gaminti elektrą.
Tiesa pramonė irgi turėtų  savimi pasirūpinti, kas ir vyksta, vyko iki šiol.
Europoje save gerbianti įmonė stengiasi pati gamintis energiją, net nedaro tokios prielaidos, kad elektra yra valstybės reikalas.
Turime daug pavyzdžių kaip žmonės tvarkosi, ir tuo pačiu nieko negalime padaryti, nes šią prioritetinę šaką kuruoja valstybė. 
Gal mus išbelbės atominė elektrinė?

Šiandienos šilumos ūkis

Daug metų mums kalbama ir įrodinėjama, kad kaina už paprasto daugiabučio šildymą turi būti tokia kokią nustato Valstybinė kainų ir energetikos komisija, ir kad kelio atgal kainai nėra ir niekada nebus. Galima sutikti, kad dujos šiandien dienai yra ta kilpa kuri, kainą pakaria, tačiau yra, ir tuo neabejoju kelias, kaip šilumos kainą privesti prie realaus lietuvos darbo užmokečio vidurkio santykio.
Darius