2012 m. rugsėjo 6 d., ketvirtadienis

BIOMASĖS ENERGETIKOS PLĖTRA

 
 
Biomasė yra seniausiai naudojama energijos rūšis. Žmonės augalų biomasę (malkas, šiaudus) ir gyvūnų šalutinius produktus (mėšlą, taukus, aliejų) išmoko naudoti būsto šildymui, karšto vandens, maisto ir pašarų ruošai, metalo lydymui, patalpų ir gatvių apšvietimui. Atsiradus iškastinėms kuro rūšims (anglims, naftai, dujoms, atominei energijai) biomasė užleido savo pozicijas energijos balanse. Dabartiniu metu tik besivystančiose šalyse (Afrikoje, Azijoje) biokuras išliko svarbus energijos šaltinis, o industrinėse šalyse ji sudaro vos 1020 procentų.
Pastaruoju metu ir išsivysčiusiose šalyse požiūris į biomasės naudojimą energijos tikslams labai pasikeitė. Tam turi įtakos keli palankūs veiksniai:
  • mineralinių energijos šaltinių keliama tarša ir neigiama įtaka visuotinei klimato kaitai;
  • mažėjantys išžvalgytų mineralinių energijos išteklių rezervai ir didėjančios jų kainos pasaulio rinkose;
  • didėjantys socialiniai konfliktai tarp energijos išteklius eksportuojančių ir importuojančių šalių;
  • dideli biomasės ištekliai;
  • palanki politinė, teisinė ir ekonominė aplinka energijos rinkoje, leidžianti biokurui ir biodegalams konkuruoti su įprastaisiais energijos šaltiniais;
  • maža biokuro ir biodegalų sukeliama aplinkos tarša;
  • patraukli galimybė diversifikuoti preteklinę žemės ūkio produktų gamybą ir pagerinti kaimo gyventojų socialinę padėtį;
  • spartus naujų biokuro ir biodegalų gamybos technologijų kūrimas ir įgyvendinimas.
Biomasė pasaulyje turi didžiausius atsinaujinančios energijos išteklius, kurių metinis potencialas siekia 2900 EJ. Šį kiekį galima palyginti su metinėmis pasaulinėmis energijos sąnaudomis visuose sektoriuose – apie 500 EJ. Aišku, nebūtina ir neįmanoma visą biomasės energinį potencialą panaudoti vien energetinėms reikmėms. Tačiau ekspertai teigia, kad 10 proc. šio potencialo ekonomiškai apsimoka panaudoti biokurui ir biodegalams, nedarant didelės žalos aplinkai ir žemės ūkio produktų rinkai. Todėl prognozuojama, kad ateityje iš biomasės galima tikėtis beveik 150–290 EJ energijos srauto, kuris padengtų apie 20–50 proc. visų planetos energijos poreikių. Dabartinis bioenergijos indėlis pasaulio energijos balanse siekia 50 EJ. Tokiems poreikiams patenkinti nepakanka natūralių išteklių. Prognozuojama, kad pasaulyje energinės biomasės auginimui mišku reikės užsodinti apie 50 mln. ha žemės.
Biomasės energetikos plėtrai didelės įtakos turi politinė, teisinė ir ekonominė aplinka. Pirmąjį politinį impulsą atsinaujinančių energijos šaltinių ir tarp jų energetinės biomasės plėtrai davė Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos Kioto protokolas, kurį pasirašę šalys įsipareigojo sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų (anglies dioksido, metano, azoto oksdų) emisijas 5,2 proc. lyginant su 1990 m. kiekiu. Energijos gamybai ir transportui naudojamų iškastinių energijos šaltinių sukeliama šiltnamio dujų emisija sudaro didžiausią dalį bendrajame balanse. Todėl šalys, rengdamos savo nacionalinius planus visuotinei aplinkos taršai sumažinti, numato mažinti bendruosius energijos poreikius ir didinti alternatyvios energijos gamybą iš atsinaujinančių energijos šaltinių, turinčių mažą arba nulinę anglies dioksido dujų emisiją, vartojimą. Anglies dioksidas, išsiskyręs degant biomasei, nedidina visuotinės taršos, nes dalyvauja augalų fotosintezės procese.
Europos Sąjungoje ženklūs pokyčiai prasidėjo, kai Europos Komisija 1997 metais parengė ir patvirtino baltąją knygą ,,Energija ateičiai, atsinaujinantys energijos šaltiniai“, kurioje numatė padidinti atsinaujinančios energijos dalį nuo 6 proc. iki 12 proc. nuo bendrojo ES energijos poreikio. Šiame plane numatyta ES šalyse panaudoti 10 mln. ha žemės energetinių augalų auginimui. 2010 metais tikimasi iš biomasės išgauti 90 Mt naftos energetinį ekvivalentą. Šios programos įgyvendinimui (1997–2010 m.) numatyta skirti 84 mlrd. eurų investicijoms.
Kietojo biokuro rinkos plėtrai siūloma skatinti ir remti tokias priemones:
  • biokuro sudeginimas kartu su mineraliniais degalais ar jų pakeitimas esančiose anglimi kūrenamose centralizuotose katilinėse;
  • naujų įmonių biomasės kogeneravimui diegimas;
  • perdirbto biokuro (briketų ir pan.) panaudojimo plėtra ir intensyvesnis medienos apdirbimo, popieriaus gamybos atliekų panaudojimas;
  • naujų gazifikacijos ir kombinuoto ciklo sistemų (25–50 MWe), naudojančių biomasės ir iš atliekų pagaminto kuro mišinius, diegimas;
  • „švarios“ energijos gamyba iš municipalinių atliekų terminio apdorojimo, biodujų surinkimo iš sąvartynų ar anaerobinio atliekų apdorojimo būdu.
Baltojoje knygoje nurodoma, kad turi būti skatinama biodujų gamyba anaerobinio apdorojimo būdu iš žemės ūkio ir pramonės atliekų, tuo mažinant metano emisijas į atmosferą, apsaugant vandenis ir žemės paviršių nuo užterštumo.
Energija gali būti pagrindas, kuriuo remdamasi Europa gali siekti augimo, užimtumo ir tvarumo. Didelės naftos kainos rodo vis stiprėjančią Europos priklausomybę nuo importuojamos energijos. Energetikos politika yra vienas svarbiausių klausimų Europai sprendžiant globalizacijos problemas. Didesnio ekonomikos augimo sąlygomis esminiai šios politikos elementai yra šie: poreikis sumažinti energijos paklausą; atsinaujinančių energijos šaltinių svarbos didinimas atsižvelgiant į jų gamybos Sąjungoje potencialą ir jų tvarumą, energijos šaltinių įvairinimas, tarptautinio bendradarbiavimo skatinimas. Šie elementai gali padėti Europai tapti mažiau priklausoma nuo energijos importo, didinti tvarumą ir skatinti augimą bei užimtumą.
 
Kita svarbi ES direktyva, susijusi su biokuro iš jo gautos elektros energijos gamybos skatinimu, yra Tarybos direktyva 2003/93/EC dėl energijos produkcijos ir elektros energijos apmokestinimo struktūros. Šioje direktyvoje nurodoma, kad Europos sąjungos šalys narės, taikydamos griežtos fiskalinės kontrolės mechanizmą, gali taikyti sumažintą apmokestinimą arba visiškai atleisti nuo mokesčių elektros energiją ir šilumą, gautą iš biomasės ar jos produktų. Be to, tos pačios priemonės gali būti taikomos ir medienai, ir jos atliekoms, skirtoms biokurui – skiedroms, drožlėms, pjuvenoms, atplaišoms, granulėms, briketams ir pan. Mokesčių nuolaidos taikomos ar nuo jų atleidžiami ir medžio anglies naudotojai.
Europos Sąjungoje yra įvesta Žaliųjų sertifikatų sistema. Ji sukurta Europos įmonių iniciatyva, siekiant sukurti savanorišką žalios energijos rinką, kurioje standartiniai sertifikatai būtų naudojami įrodymui, kad energija pagaminta naudojant atsinaujinančiuosius energijos išteklius.
Pagal šią sistemą prekyba sertifikatais vykdoma nepriklausomai nuo susijusios fizinės energijos formos. Taip sukuriama energijos rinka, skatinanti atsinaujinančiųjų ir vietinių energijos išteklių naudojimą Europoje.
Europos Parlamento ir tarybos Direktyva 2003/30/EB 2003 m. gegužės 8 d. dėl skatinimo naudoti biokurą ir kitą atsinaujinantį kurą transporte iškėlė uždavinį 2010 metais pasiekti 5,75 % biodegalų naudojimo lygį Europos Sąjungos transporte. Šios direktyvos tikslas yra skatinti naudoti biodegalus ir kitus atsinaujinančiuosius degalus siekiant jais pakeisti transporte naudojamus dyzelinius degalus ir benziną kiekvienoje valstybėje narėje, kad šitaip būtų prisidėta prie klimato kaitos švelninimo, užtikrinti saugų ir nežalingą aplinkai energijos tiekimą ir diegti atsinaujinančiuosius energijos šaltinius.
ES Komisijos žaliojoje knygoje ,,Europos saugaus energijos tiekimo strategija“ yra iškeltas tikslas kelių transporto sektoriuje iki 2020 metų 20 proc. tradicinių degalų pakeisti biodegalais.
Biodegalų naudojimo skatinimas laikantis darnios žemės ūkio ir miškininkystės plėtros praktikos, augalininkystės ne maisto reikmėms apibrėžtos bendros žemės ūkio politikos nuostatomis, galėtų sukurti naujų darnios kaimo plėtros galimybių vis labiau į rinką kreipiamoje bendroje žemės ūkio politikoje, kuri vis labiau pritaikoma prie Europos rinkos ir siekių sukurti klestintį gyvenimą kaime bei daugiafunkcinį žemės ūkį, ir galėtų atverti naują rinką inovaciniams žemės ūkio produktams, turint mintyje ir dabartines, ir būsimas valstybes nares.
Biomasė šiuo metu sudaro maždaug pusę ES naudojamos atsinaujinančios energijos. Biomasė turi daug privalumų, palyginti su tradiciniais energijos šaltiniais ir net kai kuriomis kitomis atsinaujinančios energijos rūšimis, pirmiausia dėl palyginti mažų sąnaudų, mažesnės priklausomybės nuo trumpalaikių oro permainų, regioninių ekonominių struktūrų vystymosi skatinimo ir alternatyvių pajamų šaltinių teikimo ūkininkams. Europa galės tapti mažiau priklausoma nuo iškastinio kuro, sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą ir pagyvinti ekonominę veiklą kaimo vietovėse.
Šiuo metu iš biomasės gaunama energija tenkina 4 proc. ES energijos poreikio. Išnaudodama visą potencialą ES galėtų iki 2010 metų padidinti biomasės naudojimą daugiau negu du kartus (nuo 69 Mt n. e. 2003 metais iki maždaug 185 Mt n. e. 2010 metais), laikydamasi geros žemės ūkio praktikos, išsaugodama tvarią biomasės gamybą ir tik nedaug paveikdama vidaus maisto produktų gamybą (30 lentelė).
Biodegalų naudojimas transportui labiausiai skatina užimtumą, o jo realizavimas yra patikimiausias, tačiau biomasės naudojimas elektros gamybai gali duoti didžiausios naudos mažinant šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą. Biomasės naudojimas šilumos gamybai yra rentabiliausias. ES biomasės energetikos plėtros planuose numatoma skatinti visas tris biomasės energetikos kryptis.
Mažos darbo sąnaudos ir didžiuliai ištekliai gali suteikti kaimiškiesiems regionams patrauklią galimybę užsiimti energetinės biomasės gamyba. Įvairūs fondai gali remti ūkininkų perkvalifikavimą, biomasės gamintojų aprūpinimą įranga, investicijas į biokuro ir kitų medžiagų gamybos įrenginius, taip pat elektros gamybai skirto ir centralizuotam šildymui naudojamo kuro keitimą biomase.