Su Šventomis Kalėdomis ir Naujaisiais 2015 Metais!! Merry Christmas!!

Jaukių, Šiltų ir Artimų Artėjančių Švenčių.

 zolynas.lt

NordBalt jungtis su Švedija

NordBalt (taip pat anksčiau buvo žinomas kaip SwedLit projektas) yra planuojami įrengti povandeninis ir požeminis elektros perdavimo kabeliai tarp Klaipėdos Lietuvoje ir Nybro Švedijoje bei keitiklių stotys Lietuvoje ir Švedijoje. Projekto tikslas – išplėsti prekybą tarp Baltijos ir Šiaurės šalių elektros rinkų bei padidinti elektros tiekimo saugumą abiejose rinkose. Keitiklių stotys reikalingos paversti nuolatinės įtampos elektros srovę į kintamos įtampos, ir atvirkščiai.

 

Istorija

 

2007 m. rugsėjį buvo baigtas galimybių studijos pirmasis etapas, kurio metu atliktas pradinis elektros perdavimo kabelio tarp Lietuvos ir Švedijos galimybių įvertinimas – rinkos analizė, projekto finansavimo sąlygų ir ekonomikos sąlygų išdėstymas, investicijų poreikio įvertinimas esamų elektros tinklų atnaujinimui ir sustiprinimui. Nustatyta, kad elektros jungtis yra ekonomiškai naudingas projektas.^[1]

2008 m. kovo mėnesį buvo baigta „SWECO International“ vykdyta nuolatinės srovės elektros kabelio tarp Lietuvos ir Švedijos galimybių studija.^[2]

2009 m. liepos 10 d. Lietuva, Latvija ir Švedija pasirašė memorandumą dėl „NordBalt“ elektros tilto, sujungsiančio Baltijos ir Šiaurės šalių elektros energijos rinkas. Remiantis memorandumu, projektą sudaro dvi dalys: elektros jungties statyba ir Latvijos vidaus tinklų stiprinimas. „Latvenergo“ kompanija pasirašytu dokumentu įsipareigojo sustiprinti Vakarų Latvijos elektros tinklus.^[3]

2010 m. rugpjūčio 5 d. Europos Komisija nusprendė skirti finansavimą „Nordbalt“ elektros jungčiai. Europos Sąjunga nusprendė skirti 131 mln. eurų (beveik 452 mln. Lt) elektros jungčiai. Papildomai Švedija ir Lietuva savo energetinių sistemų plėtrą finansuoja savo lėšomis. Visi „NordBalt“ projekto kaštai sudaro maždaug 552 mln. eurų (1,9 mlrd. Lt.). ES taip pat nusprendė skirti 44 mln. eurų (beveik 152 mln. Lt.) iš ES fondų Latvijos energetinės sistemos plėtrai, kaip daliai „Nordbalt“ projekto.^[4]

2010 m. spalio 10 d. pasirašyta sutartis dėl „NordBalt“ elektros jungties ir „Nord Stream“ dujotiekio sankirtos Baltijos jūroje. Sankirtos vieta yra Švedijos išskirtinėje ekonominėje zonoje Baltijos jūroje, maždaug 70 km nuo sausumos. Sankirtos vietoje virš dujotiekio bus įrengta speciali konstrukcija, kuria povandeninis elektros kabelis aplenks dujotiekio vamzdžius.^[5]

2010 m. gruodžio 17 d. Švedijos ir Lietuvos elektros perdavimo sistemų operatoriai „Svenska Krafnat“ ir „Litgrid“ pasirašė sutartį su Švedijos energetikos bendrove ABB už 270 mln. eurų (932 mln. litų) pagaminti ir sumontuoti kabelį „NordBalt“ elektros jungčiai.^[6]

2011 m. gruodžio 11 d. pabaigus elektros jungties „NordBalt” kabelio bandymus, Švedijoje pradėta kabelio gamyba. Daugiau nei 900 km ilgio kabelį planuojama pagaminti per 15 mėnesių. Kabelio tiesimo Baltijos jūroje pradžia numatoma 2014 m. kovą. Planuojama jungties eksploatacijos pradžia – 2015 m. gruodžio mėnesį.^[7]

2013 m. kovo mėn. vyriausybė pritarė jungties tiesimui pajūrio zonoje. Parengiamieji darbai prasidėjo 2013 m. rudenį, o kabelio tiesimo po jūra darbai turi prasidėti 2014 m. pavasarį.^[8]

2014 m. kovo mėnesį Klaipėdos transformatorių pastotėje pradėta nuolatinės srovės keitiklio statyba, o balandžio 11 d. Baltijos jūroje prie Lietuvos krantų pradėtas kloti ir „NordBalt“ kabelis. 2014 m. rudenį prie Klaipėdos pastoties bus prijungta baigiama statyti nauja elektros perdavimo linija Klaipėda–Telšiai.^[9]

 

Techninė informacija

 

NordBalt” elektros jungties kabelis bus 123 mm skersmens, jį dengs 74 mm izoliacijos sluoksniai. Iš viso bus pagaminta 920 km jūrinio kabelio: jungties ilgis yra 450 km, jūros dugne bus pakloti du greta einantys kabeliai, be to, bus gaminama 20 km atsarginio kabelio. Taip pat bus nutiesta aukštos įtampos nuolatinės srovės 13 km ilgio kabelis Lietuvoje ir 40 km ilgio kabelis Švedijoje. Kabelių sistema atlaikys ne mažesnę kaip 300 kV įtampą ir 1250 A (amperų) elektros srovę.^[10] Kabeliu bus perduodama 700 MW elektros galia, jis bus naudojamas 30 metų.

NordBalt jungtis bus trečia pagal ilgį jūrinė elektros jungtis.

zolynas.lt

OPEC tarptautinė organizacija, jungianti naftą eksportuojančias valstybes

 

OPEC (The Organization of the Petroleum Exporting Countries) – tarptautinė organizacija, jungianti naftą eksportuojančias valstybes. Centrinė būstinė – Vienoje, Austrijoje.

OPEC narėmis yra daugelis Persijos įlankos šalių, Nigerija, Indonezija, Libija, Alžyras ir Venesuela, Kuveitas, Ekvadoras (sugrįžo 2007 m.).

Pagrindinis organizacijos tikslas, pagal jos statutą, yra „geriausių priemonių nustatymas, savo interesų saugumui (individualiai ir visoms kartu); būdų ir priemonių nustatymas stabilizaciniams procesams, siekiant išvengti bereikalingo ir skausmingo naftos kainų svyravimo tarptautinėje rinkoje“

Įtaka pasaulinei rinkai. OPEC turi didelę įtaką pasaulinei rinkai, pvz., kelios OPEC narės, naudodamosis naftos embargu 1973 m., visam pasaulyje sukėlė naftos kainas, tai sukėlė didelę infliaciją išsivysčiusiose ir besivystančiose valstybėse.

Vėliau OPEC galybė sumenko, nes buvo surasti ir pradėti eksploatuoti nauji naftos šaltiniai Meksikos įlankoje (JAV), Šiaurės jūroje (Norvegija, Nyderlandai, JK), daug naftos ėmė eksportuoti Rusija. Tačiau ir dabar OPEC narės turi 2/3 pasaulio naftos rezervų ir išgauna 41,7 % (2005 m. duomenys) pasaulio naftos.

 

 

 

 

http://www.opec.org/home/

Dong energy [Danijos energetikos milžinas]

http://www.dongenergy.com/EN/About%20us/dong%20energy%20in%20brief/Pages/history.aspx

SGD laivas-saugykla Independence Lietuvoje

zolynas.lt apie suskystintų gamtinių dujų terminalus ankščiau
http://zolynas.blogspot.com/2013/05/sgd-terminalo-laivo-statybos-kompanija.html
http://zolynas.blogspot.com/2013/04/suskystintu-gamtiniu-duju-terminalas.html
http://zolynas.blogspot.com/2012/05/suskystintu-duju-terminalo-veikimo.html 


Suskystintų gamtinių dujų laivas-saugykla „Independence“ – specialus laivas su įrengtomis SGD talpyklomis ir dujinimo įrenginiu (angl. Floating storage and regasification unit, FSRU), pagrindinis Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų terminalo objektas. Laivas-saugykla skirtas jūrų uoste priimti SGD iš jūrų laivų transporterių – dujovežių. SGD kaupiamos ir leidžiamos pro specialius įrenginius, siekiant SGD sugrąžinti į dujinį būvį.

Laivas 2014 m. pastatytas Pietų Korėjoje, „Hyundai Heavy Industries Co., Ltd“ laivų statykloje. Tai pirmasis pasaulyje naujai pastatytas LNG-FSRU tipo laivas, kiti panašūs, seniau statyti laivai tėra perdaryti tanklaiviai.^[1][2]

2014 m. vasario 19 d. Ulsano uoste esančioje laivų statykloje įvyko oficiali Lietuvai skirto SGD laivo-saugyklos vardo „Independence“ (liet. nepriklausomybė) suteikimo ceremonija, kurioje dalyvavo Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Jai įteiktas pirmasis 1350 kartų mažesnis SGD laivo modelis (mastelis 1:1350), detaliai išlietas iš metalo. Iš viso pagaminta 200 tokių laivo modelių, kurie bus dovanojami prie Lietuvos SGD terminalo projekto įgyvendinimo svariai prisidėjusiems asmenims ir įstaigoms.^[3]

Po laivo nuleidimo ant vandens pagal suplanuotą grafiką vykstantys laivo statybos darbai tęsiami statyklos doke ant vandens – montuojamos SGD talpyklos, mažieji mechaniniai įrenginiai, pagalbinės sistemos ir atliekami visų sistemų bandymai. SGD laivas prisišvartuos Klaipėdos uoste prie Kiaulės Nugaros saloje įrengtų krantinių 2014 m. antroje pusėje.

 

Projektą įgyvendino Norvegijos įmonė „Hoegh LNG“. „Klaipėdos nafta“ jai už laivo-saugyklos išperkamąją nuomą 10 metų kasdien mokės maždaug po 400 tūkst. litų. Per dešimtmetį tai sudarys apie 1,8 mlrd. litų. Į šią sumą įskaičiuojama priežiūros, reikalingų detalių tiekimo, operavimo, laivo įgulos darbo kaina. Praėjus 10 metų laikotarpiui, „Klaipėdos nafta“ turės teisę išpirkti laivą.^[4]

Laivo kapitonu paskirtas Kurtas Nielsenas. Įgulos sudėtyje – 40 žmonių. Kapitonas, keli jo pavaduotojai ir inžinieriai yra norvegai, kiti – kroatai. Tikimasi per 10 metų laivo nuomos laiką užsieniečius specialistus pakeisti lietuviais.^[5] „Hiogh LNG“ tariasi su Klaipėdos universitetu, kad per nuomos laiką šis rengs terminalo specialistus.

 

 

Laivo duomenys:

 

ilgis – 294 m;

plotis – 46 m;

aukštis – 47 m;

greitis – 18 mazgų;

grimzlė – 12,6 m;

pumpavimo pajėgumas – iki 11 mln. kub. m per dieną;

dujų talpyklų pajėgumas – 170 tūkst. kub. m;

įgula – 40 žmonių.

Prie terminalo laivo „Independence“ dujas gabensiantys tanklaiviai švartuosis vidutiniškai dukart per mėnesį. Atgabentos 61 laipsnio temperatūros gamtinės dujos bus pašildomos iki nulinės temperatūros ir naujai įrengtu aukšto slėgio dujotiekiu keliaus į pietinę miesto dalį, kur pasieks magistralinius dujotiekius. Dujotiekio ilgis sieks apie 18 kilometrų. Didžioji jo dalis drieksis sausuma, likusi – Kuršių mariomis. Terminalo pajėgumas – iki 3 mlrd. kub. m dujų per metus, beveik tiek, kiek Lietuva per metus sunaudoja.
2014 m. sausio mėn. duomenimis, panašūs FSRU tipo laivai–saugyklos veikė Brazilijoje, JAE, Italijoje ir Indonezijoje. Be Lietuvos laivo, dar vienas buvo statomas Kinijoje

Fukuichi atominės elektrinės kamera I dalis Japonija

http://www.tepco.co.jp/en/nu/f1-np/camera/index-e.html

Total (Prancūzija)

 

Total S.A. – Prancūzijos tarptautinė energetikos bendrovė, įsikūrusi netoli Paryžiaus miesto. Ji yra viena iš pagrindinių naftos tiekėjų pasaulyje. Jos veikla apima visas su naftos ir gamtinių dujų pramonės susijusias sritis, įskaitant naftos ir dujų telkinių ieškojimą, perdiribimą, tiekimą ir jų gaminių rinkodarą bei energijos gamybą ir jos pardavimą. Total taip pat yra skaitlinga chemikalų gamintoja.

Total bendrovė savo veiklą skaido į tris pagrindines sritis:

• Naftos ir gamtinių dujų klodų paieškos ir jų produktų gamyba.
• Naftos ir gamtinių dujų perdiribimas ir rinkodara bei prekyba ir logistika.
• Įvairių chemikalų gamyba bei rinkodara.

Forma	Akcinė bendrovė
Pramonė	Energetika
Įkurta	1924 m.
Centrinė įmonės būstinė	Prancūzija
Produkcija	Kuras ir energija bei chemikalai
Darbuotojų	96,390 (2009)

Kitos pasaulio milžinės:
http://zolynas.blogspot.com/2014/03/bosch-vokietios-milzinas.html
http://zolynas.blogspot.com/2013/04/siemens-ag-vokietijos-milzine.html
http://zolynas.blogspot.com/2013/03/statoil-geros-idejos.html
http://zolynas.blogspot.com/2012/10/chevron-ateina-i-duju-rinka.html
http://zolynas.blogspot.com/2011/08/bmw-bioduju-panaudojimas-gamybai.html

zolynas.lt

Saulės sistema [I dalis]

Saulės sistemą sudaro centrinis jos kūnas Saulė ir aplink ją skriejantys įvairūs kosminiai kūnai: 8 planetos ir 5 nykštukinės planetos su savo palydovais, asteroidai, kometoidai, įvairios tarpplanetinės dulkės bei dujos ir kt. Nors Saulės sistema galima vadinti bet kurią sistemą turinčią vieną arba kelias žvaigždes (saules), šiame straipsnyje „Saulės sistema“ reiškia mūsų Saulės sistemą.

Pagrindiniai Saulės sistemos kūnai yra aštuonios didžiosios planetos: Merkurijus, Venera, Žemė, Marsas, Jupiteris, Saturnas, Uranas ir Neptūnas. Šių planetų orbitos yra labai panašios – jos skrieja aplink Saulę beveik vienoje plokštumoje (todėl, šios planetos juda dangaus skliautu netoli ekliptikos, per tuos pačius žvaigždynus kaip ir Saulė), o jų orbitos nedaug kuo skiriasi nuo apskritimo.

Kad būtų galima įsivaizduoti Saulės sistemos mastus, sumažinkime ją 10 milijardų kartų ir pabandykime įsivaizduoti, kaip atrodys planetos, kokiu atstumu nuo Saulės jos skrietų.

Saulė tokiame modelyje atrodytų kaip 14 cm dydžio arbūzas, nuo kurio už 6 metrų skrietų pusės aguonos grūdo dydžio Merkurijus, už 11 m skrietų aguonos grūdo dydžio Venera, o už 15 m panašaus dydžio Žemė. Kiek toliau, už 23 m skrietų Marsas, kurio dydis prilygtų pusei aguonos grūdo. Žymiai toliau, už 78 m ir 140 m lazdyno riešuto dydžio skrietų Jupiteris ir Saturnas, už 290 m ir 450 m pusės lazdyno riešuto dydžio Uranas ir Neptūnas. Kiek daugiau nei už pusės kilometro (600 m) skrietų pusės aguonos grūdo dydžio nykštukinė planeta Plutonas. Dar toliau skrietų 3/4 Plutono dydžio kita nykštukinė planeta – Sedna.

Saulė sudaro ir pagrindinę sistemos masę – 99,86 %.

 

 

ORLEN Lietuva [I dalis]

ORLEN Lietuva (1972–1991 m. Mažeikių naftos perdirbimo gamykla, 1991–1995 m. VĮ „Nafta“, 1995–2009 m. AB „Mažeikių nafta“) – dab. lenkiško kapitalo energetikos koncernas Lietuvoje. „ORLEN Lietuva“ priklauso vienintelė Baltijos šalyse naftos perdirbimo įmonė. Gamykloje galima perdirbti iki 15 mln. t. žalios naftos per metus. Įmonė įsikūrusi Mažeikių rajone, prie pat Lietuvos valstybės sienos su Latvija, apie 20 km į šiaurę nuo Mažeikių, Juodeikių kaime.

Įmonę šiuo metu sudaro: naftos perdirbimo gamykla, šiluminė elektrinė (buv. AB „Mažeikių elektrinė“), Būtingės naftos terminalas (buv. AB „Būtingės nafta“) ir naftos bei naftos produktų vamzdynai jungiantys Būtingės terminalą, naftos perdirbimo įmonę su „Draugystės“ naftotiekių tinklu (buv. AB „Naftotiekis“).

Nuo 2006 m. gruodžio mėn. 84,36 % įmonės akcijų valdė Lenkijos koncernas „PKN Orlen“, kuris 2009 m. balandžio mėnesį tapo vieninteliu AB „Mažeikių nafta“ akcininku.

2009 m. rugsėjo 1 d. AB „Mažeikių nafta“ tapo „ORLEN Lietuva“ (sprendimą dėl bendrovės pavadinimo pakeitimo svarbiausias įmonės akcininkas priėmė 2009 m. liepos 7 d.)^[1]. 2012 m. koncerne dirbo apie 2400 darbuotojų.^[2]

 

1964–1971: NPG priešistorė

1964 m. TSRS valstybinis Naftos ir chemijos komitetas pradėjo svarstyti naftos perdirbimo gamyklos (toliau – NPG) įdėją Lietuvoje, parengta ekonominė studija. Projektuoti naftos perdirbimo įmonę Lietuvoje pradėta 1966 m. Tuo metu įmonei buvo numatyta vieta netoli Jurbarko. Tais pat metais Lietuvoje pradėta tiesti naftotiekio Polockas – Ventspilis atšaka, kuri baigta 1968 m. 1970 m. pradėjo veikti tarpinė naftos perpumpavimo stotis Biržų rajone, Stačkūnuose.
Įvertinus galimus neigiamus Nemuno upės užteršimo padarinius ir po LTSR institucijų kreipimosi, 1970 m. birželio 20 d. TSRS Naftos perdirbimo ir naftos chemijos pramonės ministerija patvirtino naują naftos perdirbimo įmonės vietą – prie Mažeikių.^[3] 1970 m. gegužės 25 d. patvirtintas pirmasis NPG vadovas Petras Jencius. 1971 m. įmonės statyboms perduota apie 1323 ha Mažeikių raj. žemės, į kurią įtrauktas Juodeikių kaimas ir jo apylinkės. 1971 m. baigtas tiesti produktotiekis per Lietuvos respublikos teritoriją: Ilūkstė – Biržai – Ventspilis

1985–1990: Iki Lietuvos nepriklausomybės 

1985 m. vasario 7 d. pradėtas giluminio mazuto perdirbimo įrenginio KT statybos, laišką ateities kartoms į pamatus įdėjo tuometinis LKP CK sekretorius Algirdas Mykolas Brazauskas.^[5] Už 1986 m. rezultatus įmonė pripažinta sąjunginio socialistinio lenktyniavimo nugalėtoja. 1987 m. lapkričio 3 d. atidaryti Naftininkų kultūros ir technikos rūmai Mažeikiuose (šiuo metu Mažeikių kultūros centras). 1988 m. įmonė gamino 36 rūšių produktus, 12 iš jų buvo suteikta aukščiausia kokybės kategorija pagal TSRS standartus.^[6]

1989 m. paleistas mazuto giluminio perdirbimo įrenginys KT–1/1 ir baigta vandenilio gamybos įrenginio statyba. Perdirbta 12 mln. t naftos. 1990 m. dėl TSRS blokados balandžio−liepos mėn. nutrauktas naftos tiekimas.

 

1991–1997: Iki įmonės privatizavimo

1991 m. sausio 24 d. įsteigta valstybinė įmonė „Nafta“. Pradėta metil tetrabutil eterio (MTBE) gamyba, kuri leido padidinti benzino oktaninį skaičių ir sumažinti kenksmingų švino priedų kiekį. 1992 m. įsteigta valstybinė įmonė „Naftotiekis“ naftos vamzdynų eksploatavimui.

1993 m. vasario 24 d. patvirtinta Būtingės naftos terminalo statybos vieta, pradėtas projektavimas tam, kad Lietuva ir NPG galėtų apsirūpinti nafta ne vien iš Rusijos pusės. Tais pačiais metais su JAV kompanija „Foster Wheeler“ paruošta NPG modernizacijos programa.

1995 m. kovo 28 d. akcininkų susirinkimo metu nuspręsta valstybinę įmonę „Nafta“ reorganizuoti į AB „Mažeikių nafta“. 1995 m. balandžio 21 d. įregistruota AB „Būtingės nafta“, kurios 34% akcijų priklausė AB „Mažeikių nafta“.^[7]

1995 m. liepos 14 d. bendrovės generaliniu direktoriumi paskirtas Gedeminas Kiesus. 1996 m. įmonė pasiūlė rinkai nuosavo prekės ženklo „Ventus“ benziną ir pradėjo „Ventus“ degalinių tinklo plėtrą. 1997 m. įkurta dukterinė įmonė „Ventus-nafta“, kuri valdė degalinių tinklą.

 

1998–2002: „Williams“ laikotarpis

1998 m. liepos 29 d. LR ūkio ministerija pasirašė ketinimų protokolą dėl investicijų į AB „Mažeikių nafta“ su JAV bendrove „Williams International“. 1998 m. spalio 27 d. priimta NPG garo katilinė, kuri buvo pastatyta, kad aprūpintų gamyklą nuosavu vandens garu. 1999 m. Valstybės gynimo taryba priėmė sprendimą dėl leidimo „Williams“ įsigyti 66% AB „Mažeikių nafta“ akcijų. Tais pačiais metais gamykloje paleistas MEROX tipo benzino nusierinimo įrenginys.

1999 m. baigta Būtingės terminalo statyba ir naftotiekio nuo NPG iki Būtingės tiesimas, 1999 m. liepos 21 d. Būtingės terminale pripildytas pirmasis tanklaivis.^[8] 1999 m. rugpjūčio 17 d. bendrovės generaliniu direktoriumi patvirtintas Vidmantas Macevičius. 1999 m. spalio 12 d. bendrovės laikinuoju generaliniu direktoriumi paskirta Vita Petrošienė.

1999 m. spalio 29 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir „Williams“ pasirašė sutartį dėl 33% akcijų perleidimo „Williams“. 1999 m. lapkričio mėn. generaliniu direktoriumi patvirtintas Steve Hunkus. Lapkričio 26 d. pirmą kartą nafta importuota per Būtingės terminalą. 2000 m. rugsėjo 8 d. bendrovės generaliniu direktoriumi paskirtas Jim Scheel.

2001 m. rugpjūčio 2 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė įstatymų pataisas, kuriomis suteikė „Williams International“ teisę derėtis su Rusijos kompanija „Yukos“ dėl AB „Mažeikių nafta“ akcijų pardavimo. 2001 m. į AB „Mažeikių nafta“ sudėtį įtrauktos AB „Būtingės nafta“ ir AB „Naftotiekis“. 2001 m. lapkričio 21 d. baigta dyzelino hidrovalimo įrenginio statyba, įmonė pradėjo gaminti arktinės specifikacijos dyzeliną. 2001 m. pabaigoje bendrovėje dirbo 3419 darbuotojų.

 

2002–2006: „Yukos“ laikotarpis

2002 m. birželio 18 d. Rusijos naftos kompanija „Yukos“, „Williams“ ir Lietuvos Respublikos Vyriausybė pasirašė sutartis, pagal kurias „Williams International“ ir „Yukos“ priklausė po 26,85 proc. „Mažeikių naftos“ akcijų, o Lietuvos Vyriausybei liko 40,66 proc. 2002 m. rugsėjo 19 d. „Yukos“ iš „Williams International Company“ įsigijo papildomą 26,85 proc. akcijų paketą ir su tuo susijusias teises bei įsipareigojimus AB „Mažeikių naftoje“.

2002 m. gegužės mėn. bendrovės generaliniu direktoriumi paskirtas Tom Schneider, 2002 m. gruodžio 19d. – Paul Nelson English.^[10] 2003 m. rugsėjo 5 d. baigtas NPG pirmasis modernizacijos etapas, kurio metu pastatytas PENEX izomerizacijos įrenginys. 2003 m. rugsėjo 25 d. bendrovė tapo LKL rėmėja.^[11] 2004 m. pradėtas gaminti benzinas su mažiau nei 10 ppm sieros kiekiu.

2004 m. pradėta eksploatuoti šviesiųjų naftos produktų uždaro pylimo į geležinkelio cisternas estakada. 2005 m. spalio mėn. įsigyta 85,72% Mažeikių elektrinės akcijų. 2005-ieji tapo sėkmingiausiais metais įmonės istorijoje – uždirbta 887,8 mln. litų grynojo pelno (didžiausias vienos bendrovės pelnas nepriklausomos Lietuvos istorijoje). 2006 m. atidarytas „Mažeikių naftos“ naftos produktų pylimo į automobilių transportą terminalas Juodeikiuose.

2006 m. liepos 29 d. nutrauktas naftos tiekimas vamzdynu „Draugystė“ iš Rusijos pusės. Nuo to laiko NPG aprūpinama žaliava per Būtingės terminalą. 2006 m. spalio 12 d. bendrovėje įvyko didžiausias jos istorijoje gaisras. KT įrenginyje gaisro metu nuvirto vakuminio distiliavimo kolona, žmonių aukų išvengta.

 

2006 – iki dabar: PKN Orlen koncerno sudėtyje

2006 m. gruodžio 15 d. AB „Mažeikių naftos“ pagrindiniu akcininku tapo Lenkijos koncernas „PKN Orlen“ (įsigyta 84,36% akcijų iš bankrutavusio „Yukos“). 2006 m. gruodžio 28 d. AB „Mažeikių elektrinė“ likviduota kaip atskira bendrovė ir prijungta prie AB „Mažeikių nafta“. 2007 m. liepos 2 d. bendrovės generaliniu direktoriumi paskirtas Marek Mroczkowski. 2007 m. rugpjūtį paleistas įmonės katalizinio krekingo benzino nusierinimo įrenginys.

2007 m. lapkričio 21 d. bendrovės akcijomis nustota prekiauti Vilniaus vertybinių popierių biržoje.^[12] 2008 m. sausio 20 d. atstatyta gaisro metu sugriuvusi vakuminio distiliavimo kolona, bendrovė vėl gali dirbti pilnu pajėgumu. 2009 m. balandžio mėn. „PKN ORLEN“ išpirko likusias akcijas iš Lietuvos Vyriausybės. Kartu su išpirktomis smulkiųjų akcininkų akcijomis bendrai už bendrovę sumokėta apie 2,8 mlrd. JAV dolerių. Iki 2011 m. į bendrovę investuota dar apie 750 mln. JAV dolerių.^[13]

2009 m. įmonėje pastatytas naujas vandenilio gamybos įrenginys, birželio 16 d. atidarymo iškilmėse dalyvavo Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus.^[14] 2009 m. rugsėjo 1 d. bendrovė pakeitė pavadinimą į AB „ORLEN Lietuva“. „Ventus“ degalinių tinklas pervadintas į „ORLEN Lietuva“. Nuo 2009 m. vyko bendrovės veiklos organizavimas atskiriant negamybines veiklos rūšis. Taip įkurtos dukterinės įmonės UAB „EMAS“, UAB „Medikvita“ ir UAB „Paslaugos tau“. 2010 m. balandžio 29 d. bendrovės generaliniu direktoriumi paskirtas Ireneusz Fąfara.^[15]

2012 m. balandžio 30 d. – birželio 3 d. gamykloje vyko didžiausias jos istorijoje kapitalinis remontas.

 

Gamybos rodikliai:

Metai	Perdirbtos žaliavos kiekis, mln.t.	Produktų eksportas, mln.t.	Pajamos, mlrd. USD	Pelnas (nuostolis), mln. USD
2006	8,3	6,2	4,3	67,9
2007	5,8	3,9	3,5	35,5
2008	9,6	7,1	7,5	23,4
2009	8,7	6,7	4,3	(34,4)
2010	9,3	7,2	5,8	(31,4)
2011	9,5		8,2	(5,6)
2012	9,1		8,1	80,4

 

zolynas.lt

Gazprom konfliktai su Ukraina [I]

Gazprom – didžiausia Rusijos bendrovė ir didžiausia pasaulyje gamtinių dujų tiekėja. Įkurta 1989 m., 2003 m. turėjo 300 000 darbuotojų. Gazprom išgauna dujas Rusijoje, kurias tiekia beveik į visas Centrinės ir Rytų Europos valstybes. Koncernas Gazprom kontroliuoja daugiau nei 80 % Rusijos gamtinių dujų tiekimo, bei 17 % viso pasaulio dujų rezervų (2007). Po to, kai įsigijo naftos bendrovę Sibneft, Gazprom turi 119 mlrd. barelių naftos rezervų kontrolę ir atsilieka tik nuo Saudo Arabijos, kuri turi 263 mlrd. barelių, ir Irano su 133 mlrd. barelių. Bendrovė valdo vienas didžiausių pasaulio naftos ir naftos dujų pavidalu sankaupas. Gazpromas į Rusijos biudžetą įneša apie ketvirtadalį visų pajamų ir sudaro 8 procentus bendrojo Rusijos vidaus produkto. Koncerno akcijos už rinkos kainą yra parduodamos tik Rusijos piliečiams, o užsieniečiai jas gali įsigyti tik maždaug tris kartus didesne kaina nei rinkos.

 

Konfliktai su Ukraina

 

2006 m., 2008 m. ir 2009 metų pradžioje koncernas Gazprom Rusijos valdžios sprendimu buvo nutraukęs dujų tiekimą Ukrainai. Ginčai tarp abiejų valstybių kildavo todėl, kad jos nesusitardavo dėl dujų kainos; per Ukrainą eina Gazpromo vamzdynai į kitas, Vakarų ir Vidurio Europos valstybes, todėl Ukraina teigdavo, kad ji turi Gazpromui mokėti mažiau nei kitos valstybės dėl pernelyg mažo tranzito mokesčio, kurį moka Rusija. Tačiau pasak Gazpromo vadovų ir Rusijos valdžios, Ukraina moka perpus mažesnę kainą nei kitos Europos valstybės. Rusija Ukrainai kainą už dujas pradėjo kelti po Oranžinės revoliucijos, kai Ukrainos prezidentu tapo ne Rusijos remiamas Viktoras Janukovičius, o provakarietiškas Viktoras Juščenka. 2009 metų konfliktas kilo dėl to, kad Rusija apkaltino Ukrainą dujų, skirtu kitoms Europos valstybėms, vagyste. Ukraina tokius pareiškimus atkakliai neigė ir tikino, jog Gazpromas ir Rusija nori pavaizduoti Ukrainą kaip nepatikimą tranzito partnerę. Kai 2009 metų sausio mėnesį Rusija nutraukė dujų tiekimą Ukrainai ir kitoms tranzitinėms valstybėms, dujų neteko Slovakija, Vengrija ir Bulgarija. Dujų stygių pajuto ir didžiosios Europos valstybės[4].

Galiausiai, po ilgų derybų tarp Rusijos ir Ukrainos buvo pasirašyta 10 metų dujų tiekimo sutartis. Tačiau politologai abejoja ar jos bus laikomasi. Kai kurie vakarų apžvalgininkai dujų tiekimo nutraukimą vertina kaip Rusijos politinės galios demonstravimą naudojant gamtinius išteklius – dujas. Europos Sąjungos valstybės pareiškė nepasitenkinimą tokiu Rusijos sprendimu.

Vakarų žurnalistai, politikos apžvalgininkai ir kai kurie Rusijos opozicijos lyderiai kritikuoja Putino režimą ir dujų naudojimą politinei galiai demostruoti. Pasak Britų žurnalisto Edward Lucas, vieno geriausių Rytų ir Vidurio Europos apžvalgininkų, Kremlius siekia sukliudyti Europos šalims didinti aprūpinimo energija šaltinių įvairovę ir nori įgyti tiekimo tinklą - paskirstymo ir saugojimo pajėgumus - Vakarų valstybėse. Pasak E. Lucas, V. Putinas dar savo disertacijoje rašė, kad Rusijos gamtos išteklių valdymas yra pernelyg svarbus, kad būtų paliktas privataus verslo rankose. Tai, pasak apžvalgininko, parodo, kodėl Rusijos valdžiai tokie svarbūs interesai Gazprome. Tačiau Vakarų apžvalgininkai ir politologai kritikuoja ne tik Gazpromą dėl šantažo dujomis, bet ir pačius ES politikus dėl nuolaidžiavimo Rusijai ir nesugebėjimo būti vieningiems.

 

Pasaulinės dujų atsargos(2005)[1]	Milijardai kubinių metrų
Rusija	47 700
Šiaurės Amerika	7 446
Pietų Amerika	7 090
Europa	6 635
Afrika	13 487
Artimieji Rytai	71 376
Azija	17 442

Ukrainos atominė energetika, ar tai pavojinga? Geografinė Černobilio padėtis

 http://zolynas.blogspot.com/2013/03/cernobilis-po-24-metu.html

Respublikos branduolinės energijos veiklą prižiūri valstybinė energetinė kompanije „Energoatom“. Pagal 2006 m. duomenis Ukrainoje buvo 4 branduolinės jėgainės, su 15-kos dirbančių energoblokų bendroje įskaitoje.

Lentelė. Ukrainos atominės elektrinės.

Elektrinės pavadinimas	Energoblokų kiekis	Naudojamų reaktorių tipas	Vieta	Kasmet pagaminamos elektroenergijos kiekis
Zaporožės AE	6	ВВЭР-1000	Enerhodaro miestas, Zaporožės sritis, šalia Dniepro upės	40-42 mldr. kW/h
Pietų Ukrainos AE	3	ВВЭР-1000,	Južnoukraijisko miestas, Mykolajivo sritis, šalia Pietinio Bugo upės	17-18 mldr. kW/h
Rivnės AE	4	2 – ВВЭР-440, 2 – ВВЭР-1000	Kuznecovsko miestas, Rivnės sritis, šalia Styrės upės	11-12 mldr. kW/h
Chmelnyckio AE	2	ВВЭР-1000	Netišyno miestas, Chmelnyckio sritis, šalia Gorynės upės	7 mldr. kW/h

Taip pat Ukrainoje yra dvi neveikiančios AE:

• Černobylio AE – nuo 2000 m. gruodžio 15 d. galutinai išvesta iš eksplotacijos.
• Krymo AE – sustabdytos statybos dar tarybiniais laikais įsikišus žaliesiems.

2004 m. Ukrainos atominės elektrinės pagamino 53,2% šalies elektroenergijos. Iki 2030 metų valstybė planuoja pastatyti devynis naujus energoblokus, dar du energoblokai bus skirtingų stadijų statybuose.

 

http://lt.wikipedia.org/wiki/%C4%8Cernobylio_atomin%C4%97_elektrin%C4%97

 

zolynas.lt

Bosch Vokietijos milžinas

 

www.bosch.com

Type	GmbH (Private company)
Industry	Engineering Electronics
Founded	15 November 1886 (adopted current name in 1937)
Founder(s)	Robert Bosch
Headquarters	Stuttgart, Germany
Area served	Worldwide
Key people	Volkmar Denner (CEO)
Products	Automotive parts, Power tools, Security systems, Home appliance
Revenue	€53.9 billion (2013) (including Bosch Siemens Hausgeräte GmbH and ZF Lenksysteme)
Employees	306,000 (2012)
Website	www.bosch.com

 

 

Atsakomybė kuria pasitikėjimą

1921 metais Robert Bosch pasakė: „Visada dirbau laikydamasis principo, kad geriau prarasti pinigus negu pasitikėjimą. Pažadų tesėjimas, tikėjimas savo gaminių verte ir garbės žodžio laikymasis visada man buvo svarbesni už laikiną pelną.“ Praėjus beveik 70 metų nuo Robert Bosch mirties jo asmenybės įtaka vis dar jaučiama kompanijoje. Žvelgiant už Robert Bosch įkurtos kompanijos ir fondo ribų, jis yra pavyzdys kitiems, ypač todėl, kad jis nebuvo tobulas, bet stipraus ir kartais sudėtingo charakterio, dėl kurio vieni jam jautė didelę pagarbą, o kiti – smarkų pyktį.

Jo gyvenimo būdas, įskaitant asmeninį, patirtis, kuri formavo jo mąstymą, kintanti ekonominė ir politinė situacija, į kurią jis turėjo reaguoti – visi šie dalykai prisidėjo prie vyro charakterio formavimo, kuris pasižymėjo laisvu mąstymu, buvo kosmopolitas, tvirtai įleidęs šaknis savo gimtinėje, pietvakarių Vokietijoje, nugalėtojas technologijų srityje, kurio širdis vis dėlto priklausė gamtai, politinis mąstytojas, linkęs į emocijų protrūkius, iki šiol likęs autoritetu ir apdairumo pavyzdžiu.

Visiems, norintiems susipažinti su „Bosch“ atsiradimu ir vertybėmis arba suprasti įmonės žavesio priežastis, užtenka pažvelgti į paties Robert Bosch asmenybę. Nors jis buvo entuziastingas technikas ir atsidavęs verslininkas, labiausiai jį domino žmonės. Iki pat šių dienų išlikusi pagarba jam parodo, kad žmonės žinojo apie jo gebėjimą mąstyti į priekį, atidžiai stebėti ir laikytis duoto žodžio.
 

Gamtą mylintis ūkininkas

Robert Bosch jaunystėje norėjo studijuoti tokius gamtos mokslus kaip zoologija, botanika ar geologija. Tačiau paklausęs tėvo patarimo jis nusprendė studijuoti tiksliąją mechaniką. Nepaisant to, jo susidomėjimas augalija ir gyvūnija išliko visą gyvenimą. 1912 metais pradėjęs eiti 50-uosius savo gyvenimo metus Robert Bosch nusprendė, kad laikas grįžti atgal į gamtą. Jis Aukštutinėje Bavarijoje nusipirko didelį žemės sklypą ir įkūrė šiandieninių organinių ūkių pirmtaką.

1 700 hektarų plote pietų Miuncheno viduryje esančioje durpynėje Robert Bosch iš pradžių planavo nusausinti pelkes ir panaudoti durpes pramoniniams tikslams. Žlugus šiam sumanymui, jis nusprendė imtis modernios žemės ūkio veiklos sujungdamas septynis atskirus ūkius ir įkurti „Bosch“ ūkį.

Dėl ribotų ūkininkavimo galimybių jautrioje durpynės dirvoje ją buvo įmanoma naudoti tik kaip ganyklą, todėl Robert Bosch pastatė didžiausią Europoje siloso kompleksą, kuriame buvo laikomi reikiami pašarai. „Bosch“ ūkis greitai tapo pavyzdiniu su savomis pieninėmis, šešiais pardavimo punktais ir darbo vietomis 300 žmonių. Robert Bosch pademonstravo savo novatorišką dvasią ir ūkininkavimo srityje, naudodamas moderniausius įrengimus ir eksperimentuodamas su naujais metodais. Taip pat jis žengė pirmuosius žingsnius link to, kas šiandien vadinama organiniu ūkininkavimu. Pavyzdžiui, jis sukūrė aplinką, kurioje galėtų gyventi paukščiai. Todėl kenkėjai buvo naikinami natūraliu būdu. „Bosch“ ūkis veikia ir šiandien, liudydamas jo įkūrėjo meilę gamtai.

 

zolynas.lt

 

2014 metų žiema Lietuvoje ir neLietuvoje

Perverčiau mintis, kurias rašiau nuo 2011 m. iki šiandin apie energetiką Lietuvoje. Iš tikrųjų norėjau įsitikinti ar esama kasdieninė informacija ir populiariai vadinama propaganda nedaro, neformuoja naujos nuomonės. Ne, neformuoja. Kaip ir prieš keletą metų lygiai tai pat galvojau, kad atsinaujinanti energetika padės sumažinti energetines kainas, kaip ir anščiau galvoju, kad VAE projektas mūsų kišenės nuo išlaidų neišgelbės. Taip tai yra atominė energetika, visame pasaulyjejų yra virš 450 jėgainių, taip jos generuoja nebrangią kilovatvalandę, bet mes nepasiruošę tokio dydžio projektui.  Kaip būtų keista ir gaila mes negalime nukopijuoti valstybės su panašia teritorine padėtimi ir gyventojų skaičiu bei poreikiais energetinės sistemos, nes ji mums višiškai netiks, mes esama kaip ir kiekviena valstybė savarankiška, iš dalies, kitokia kaip ir visos kitos šalys. Jeigu turime kelią, juo turime ir eiti, jį tobulinti, jo negadinti, per daug neapkrauti, ir saugoti.
Suraskime ką turime blogiausio ir ką turime geriausio energetikoje, ir vieną taisykime, ir kitą tobulinkime. Gal tai bus kelias link to ką turi išsivysčiusi valstybė.

zolynas.lt  

Lietuvos klimatas (temperatūrų rekordai)

Aukščiausia temperatūra – +37,5 °C, Zarasai, 1994 m. liepos 30 d.

Žemiausia temperatūra – –42,9 °C, Utena, 1956 m. vasario 1 d.

Storiausia sniego danga – 94 cm, Laukuva, 1931 m. kovas

Ilgiausia pūga – 78 val. 25 min., Panevėžys, 1969 m. vasario 8-11 d.

Ilgiausia lijundra – 51 val., 1977 m. balandžio 12-14 d.

Smarkiausia liūtis – 200 mm per 3 val., Sartai, 1980 m. liepos 2 d.

Ilgiausias lietus – 4 paros, 2005 m. rugpjūčio 9-12 d.

Didžiausias metinis kritulių kiekis – >900 mm, Laukuva

Mažiausiai kritulių – 0,0 mm per mėnesį, Laukuva, 2002 m. rugpjūtis

Ilgiausias rūkas – 18 val., Varėna, 1984 m. lapkričio 2 d.

Stipriausias vėjas – virš 40 m/s, 1999 m. gruodžio 4 d. uragano Anatolijus metu

Lietuvos temperatūrų rekordai (°C)[2]

Mėnuo

Sau

Vas

Kov

Bal

Geg

Bir

Lie

Rug

Rug

Spa

Lap

Gru

Karščio rekordai

+12,6 (2007)

+16,5 (1990)

+21,8 (1968)

+28,8 (1950)

+34 (1892)

+37 (2011)

+37,5 (1994)

+36 (1992)

+32 (1992)

+26 (1985)

+18,5 (1968)

+15,6 (1982)

Šalčio rekordai

-40,5 (1940)

-42,9 (1956)

-37,5 (1964)

-23 °C (1963)

-6,8 (1965)

-2,8 (1977)

+0,9 °C (1971)

-2,9 (1966)

-6,3 (1993)

-19,5 (1956)

-23 °C (1998)

-34 °C (1969)

zolynas.lt

Šildykite savo namus su Viessmann (Vokietija)

 

Viessmann įmonių grupė yra viena pirmaujančių šildymo technikos gamintojų pasaulyje. 1917 metais įkurta privati įmonė, kurioje dirba apie 10.600 darbuotojų, o apyvarta siekia apie 1,89 milijardų eurų.

Turėdama 27 įmones gamybai arba kompleksinės pramoninės įrangos statybai 11-koje šalių, prekybos įmonių tinklą 74 šalyse bei 120 atstovybių pasaulyje, Viessmann plačiai paplitusi tarptautinėje rinkoje. 54 procentų apyvartos sudaro eksportas.
 

Remiantis technikos gairėmis Viessmann parašė šildymo technikos istoriją ir iš anksto tapo visos šios srities lyderiu. Tam, kad būtų galima apžvelgti įmonės istoriją, ją apibendrinti gamyklos Alendorfe lankytojams bei pateikti ją istorijos kontekste, buvo sukurtas neįpratas statinys - muziejus "Via Temporis".

Istorinė ekspozicija supažindina su įmonės istorija, o kartu yra ir dr. Hans Viessmann kūrybos pripažinimas, kuris po II-ojo pasaulinio karo iš savo tėvo paveldėtas amatų dirbtuves pavertė visame pasaulyje pripažinta įmone.

Via Temporis susijungia su moderniąja Viessmann galerija, kurioje pateikiama firminio ženklo faktorių ekspozicija, kurioje buvo atgaivintos pagrindinės Viessmann kompetencijos.
 

Bendra informacija:
 

Pramonė	HVAC ŠVOK
Pirmtakas	Dr. Hans Viessmann Dr Hans Viessmann
Perėmėjas	Dr. Martin Viessmann Dr Martin Viessmann
Įkurtas	1917
Steigėjas	Johann Viessmann Johann Viessmann
Pajamos	1.89 billion € (2012)
Darbuotojai	10,600 (2012)
Interneto svetainė	www.viessmann.com

zolynas.lt