Su pergale Lietuvos krepšinio rinktine!

Širdis šaukia "Mes nugalėjom"!! Tikrai buvome ir esame verti dalyvauti Londono olimpinėse žaidynėse. Geltona, žalia, raudona! Lietuva

Biomasė Lietuvoje [dalis I]

Biomasė Lietuvoje  (mediena, šiaudai, energetiniai augalai) yra vienas iš reikšmingiausių atsinaujinančios energijos šaltinių Lietuvoje ir sudaro svarbią vietinio kuro dalį. Biomasė yra atsinaujinantis energetikos šaltinis (ekologiškai  švarus kuras).
Medienos kuro metinį potencialą sudaro apie 3 Mm³ (1,4 Mm³ medienos ruošos atliekų miškuose, 0,6 Mm³ medienos pramonės atliekų ir 1 Mm³ malkinės medienos). Energetinėms reikmėms dabar sunaudojama apie 2 Mm³ malkų ir medienos atliekų, t.y. apie (60-70)% viso medienos kuro potencialo. Apie (20-25)% šio kiekio sunaudojama centrinio šilumos tiekimo katilinėse, kurių suminė galia yra apie 100 MW. Likusi dalis sunaudojama smulkiuose decentralizuotuose šildymo įrengimuose, kurių naudingumo koeficientas nėra aukštas. Lietuvoje yra nemažai firmų, gaminančių ir montuojančių medienos kuro katilines ir jų įrangą.

Lietuvoje kiekvienais metais  susidaro apie 4 mln.t. šiaudų. Iš jų kurui galima panaudoti apie 0,5 mln.t. Šiuo metu veikia iki 10  šiaudais kūrenamų katilinių, kurių bendra galia sudaro apie 3,5 MW. Šiaudų energetiniams reikalams sunaudojama tik apie 1% siektinų išteklių. Įrangą šiaudams kūrenti gamina kelios Lietuvos įmonės. Tokia įranga taip pat importuojama iš Skandinavijos.
Lietuvoje dar yra neįsisavinama apie 1 Mm³ (t.y. apie 7 PJ) medienos kuro (daugiausia miško ruošos atliekų). Tam reikėtų įrengti ir rekonstruoti apie 300 MW suminės galios katilų.
Didelės galimybės yra naudoti šiaudus kurui (t.y. apie 0,5 Mt arba 7 PJ). Tam reikėtų įrengti apie 300 MW suminės galios šiaudais kūrenamų katilinių ir šilumos generatorių.
Medienos kuro ir šiaudų energetinis potencialas sudaro 0,67 Mtne (28 PJ).
Be to, Lietuvoje yra apie 30 tūkst. ha žemės ūkiui netinkamų žemių ir apie 20 tūkst. ha baigiamų eksploatuoti durpynų, kuriuose būtų galima įveisti greitai augančių medžių plantacijas. Esant vidutiniam derlingumui 10 t sausos biomasės iš ha per metus būtų galima gauti 500 tūkst. t biomasės. Yra galimybė šių plantacijų tręšimui panaudoti vandenvalos srityje susidarantį nuotekų dumblą. Tyrimai pradėti Lietuvos miškų institute.
Biomasės kuro išteklius galima papildyti dalį žemės ūkio naudmenų naudojimas ne maisto kultūrų auginimui. Viena tokių galimybių yra žemės ūkio kultūrų ir žolės auginimas energetiniams tikslams. Tokios energetinės kultūros gali duoti apie 10 t/ha sausos biomasės kasmet, nealina dirvos, nes fiksuoja oro azotą, derliaus dorojimui tinka įprastinė žemės ūkio technika, plotai lengvai rekultivuojami. Vienok būtina pagrįsti tiek medžių plantacijų, tiek energetinių kultūrų plotų įrengimo, augalų priežiūros, derliaus nuėmimo, laikymo ir paruošimo kurui technologijas. Energetinių kultūrų auginimas leistų padidinti kaimo gyventojų užimtumą.
Iki 2011  metų augaline biomase kūrenamų įrenginių suminė galia pasieks 600 MW ir bus pagaminama 3 TWh šiluminės energijos.

zolynas.lt žalias

Plaukiojančios branduolinės elektrinės

Rusija planuoja statyti septynias ar aštuonias plūduriuojančias atomines elektrines iki 2015 m. Tam, kad įsivaizduoti kur jos bus dislokuotos pridedu žemėlapį.

Taip pat matome ir pačią laivo konktrukciją. Inžineriškai-atomiškai, ypatingai įdomus sprendimas, nes galime spręsti, kad jas galima dislokuoti, kiek įmanoma arčiau tos vietos, kur reikalinga elektros galia, mažinant tiekimo nuostolius.

http://www.world-nuclear.org/info/inf45.html#Reactor_technology_

Ar tikrai Lietuva Lietuvoje pradėjo skalūno dūjų paiešką?

Keliu šį klausimą apie skalūno dujų paiešką Lietuvoje, kurių pagal įvarius šaltinius gali užtekti iki 50 m. tam, kad apsirūpintume dujomis. Perskaičius informaciją http://www.geonafta.lt/lt.php/ivykiai/,nid.61 susidaro tikras vaizdas, kas ieško skalūnų dujų mūsų krašte.

Černobylio avarija

Kiekvieną dieną yra kalbama apie branduolinę energetiką ir jos perspektyvas Lietuvoje po IAE uždarymo, kuris vis dar nebaigtas. Todėl nuriu trumpai prisiminti kas atsitiko 1986 m. Nemanau, kad  yra vietos tokiems energetiniams "spąstams" mūsų krašte.

Černobylio avarija

Černobylio avarija įvyko 1986 metais naktį iš balandžio 25-osios į 26-ąją per netinkamai suplanuotą bandymą 4-ajame bloke. Darbininkai išjungė reaktoriaus savireguliacinę sistemą ir avarinės saugos sistemą; kontroliniai strypai, naudojami branduolinei reakcijai kontroliuoti reaktoriaus šerdyje, buvo ištraukti daugiau, nei leidžia saugumas. Reaktorius buvo paliktas veikti 7 procentų galingumu. Dėl konstrukcijos ydos energijos išeiga smarkiai šoktelėjo už nominalo ribų, karštis deformavo kontrolinius strypus ir jų nebebuvo galima įkišti atgal. Strypams įstrigus padidėjo garų slėgis, ir 01:23 vietos laiku grandininė reakcija tapo nebekontroliuojama – įvyko keletas sprogimų, didžiulis ugnies kamuolys nukėlė 1000 tonų masės plieno ir betono masės reaktoriaus stogą, suplėšė aušinimo vamzdžius ir pramušė stoge skylę. Į vidų patekus deguoniui užsidegė grafitas, dėl to į atmosferą buvo išmesta daug radiokatyvių branduolinės reakcijos produktų, kuriuos sparčiai išnešiojo oro masės. Maždaug 1800 sraigtasparnių gesindami gaisrą ant reaktoriaus išbėrė virš 5000 t smėlio ir švino.

Balandžio 27 d. visi 55 tūkstančių Pripetės gyventojų pradėjo evakuotis. Tarybų valdžia siekė nuslėpti informaciją, tačiau balandžio 28 d. Švedijos aplinkos monitoringo stotys ėmė fiksuoti neįtikėtinai aukštą radiacijos lygį ir ėmė aiškintis, kodėl jis toks yra. Panašūs stebėjimo duomenys gauti Norvegijoje ir Suomijoje. Tuomet TSRS vadovybė pripažino, kad įvyko nelaimė Černobylyje ir sukėlė tarptautinį susirūpinimą dėl radioaktyvios emisijos plitimo.

Gegužės 4 dieną karštis ir radiacija, sklindantys iš reaktoriaus, buvo sustabdyti, nors darbuotojai dėl to patyrė didelę žalą sveikatai. Per 10 dienų iš 30 km spinduliu nuo reaktoriaus esančios zonos buvo evakuota 130 tūkst. žmonių. 1986 m. gruodį šis labai radioaktyvus reaktorius buvo uždarytas betono ir plieno sarkofage, kurio struktūros saugumu kartais abejojama

Iš pradžių dėl Černobylio avarijos mirė 32 žmonės. Dešimtys gavo didžiules radiacijos dozes ir mirė vėliau. Į atmosferą pateko apie 50–185 milijonai kiurių radionuklidų – tai keliskart daugiau radiacijos nei numetus atomines bombas Hirosimoje ir Nagasakyje 1945 m. Radiaciją vėjas išnešiojo ne tik į Baltarusiją, Rusiją ir Ukrainą, bet net ir Prancūzijos vakarus bei Italiją. Tūkstančiai kvadratinių kilometrų miško ir žemės ūkio naudmenų buvo užkrėsta radioaktyvumu, ir nors tūkstančiai žmonių buvo evakuota, tačiau žymiai daugiau liko užkrėstuose plotuose. Vėlesniais metais pasitaikė daug gyvulių apsigimimų, o tarp žmonių padažnėjo radiacijos sukeltų susirgimų, ypač vėžinių. Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos oficialiais duomenimis, Černobylio avarija turėjo neigiamų pasekmių 9 mln. žmonių.

Antrasis skyrius buvo uždarytas po 1991 m. gaisro, pirmasis veikė iki 1996 m., o trečiasis dirbo iki 2000 m., kai jėgainė buvo oficialiai uždaryta.

2007 m. Ukrainos vyriausybė patvirtino planą jėgainės reaktorių uždengti plieniniu gaubtu, kuris pakeistų iškart po nelaimės sumontuotą gelžbetoninę konstrukciją (vad. sarkofagu), kuri pamažu griūna. Gaubtas uždengs 190 m pločio ir 200 m ilgio plotą. Avariniame 4 bloke, manoma yra išlikę 95 proc. jame buvusių radioaktyvių medžiagų.

Lietuvoje didesnis nei įprastinis radiacijos lygis pastebėtas pietinėje jos dalyje. Pasekmės yra sunkiai prognozuojamos.

zolynas.lt

zolynas.lt logotipas

Sukurtas zolynas.lt logotipas. Mano minčių achitektai, sudėjo mintis ir gavosi tai ko ir tikėjausi. Nuo šiol puslapis turės ženklą. Pagal spalvą bus vertinamos mintys ar straipsniai, kas priklauso žaliajai energijai, ir kas jei negali priklausyti.

Suskystintų dujų terminalo veikimo principas