Černobylio avarija

Kiekvieną dieną yra kalbama apie branduolinę energetiką ir jos perspektyvas Lietuvoje po IAE uždarymo, kuris vis dar nebaigtas. Todėl nuriu trumpai prisiminti kas atsitiko 1986 m. Nemanau, kad  yra vietos tokiems energetiniams "spąstams" mūsų krašte.

Černobylio avarija

Černobylio avarija įvyko 1986 metais naktį iš balandžio 25-osios į 26-ąją per netinkamai suplanuotą bandymą 4-ajame bloke. Darbininkai išjungė reaktoriaus savireguliacinę sistemą ir avarinės saugos sistemą; kontroliniai strypai, naudojami branduolinei reakcijai kontroliuoti reaktoriaus šerdyje, buvo ištraukti daugiau, nei leidžia saugumas. Reaktorius buvo paliktas veikti 7 procentų galingumu. Dėl konstrukcijos ydos energijos išeiga smarkiai šoktelėjo už nominalo ribų, karštis deformavo kontrolinius strypus ir jų nebebuvo galima įkišti atgal. Strypams įstrigus padidėjo garų slėgis, ir 01:23 vietos laiku grandininė reakcija tapo nebekontroliuojama – įvyko keletas sprogimų, didžiulis ugnies kamuolys nukėlė 1000 tonų masės plieno ir betono masės reaktoriaus stogą, suplėšė aušinimo vamzdžius ir pramušė stoge skylę. Į vidų patekus deguoniui užsidegė grafitas, dėl to į atmosferą buvo išmesta daug radiokatyvių branduolinės reakcijos produktų, kuriuos sparčiai išnešiojo oro masės. Maždaug 1800 sraigtasparnių gesindami gaisrą ant reaktoriaus išbėrė virš 5000 t smėlio ir švino.

Balandžio 27 d. visi 55 tūkstančių Pripetės gyventojų pradėjo evakuotis. Tarybų valdžia siekė nuslėpti informaciją, tačiau balandžio 28 d. Švedijos aplinkos monitoringo stotys ėmė fiksuoti neįtikėtinai aukštą radiacijos lygį ir ėmė aiškintis, kodėl jis toks yra. Panašūs stebėjimo duomenys gauti Norvegijoje ir Suomijoje. Tuomet TSRS vadovybė pripažino, kad įvyko nelaimė Černobylyje ir sukėlė tarptautinį susirūpinimą dėl radioaktyvios emisijos plitimo.

Gegužės 4 dieną karštis ir radiacija, sklindantys iš reaktoriaus, buvo sustabdyti, nors darbuotojai dėl to patyrė didelę žalą sveikatai. Per 10 dienų iš 30 km spinduliu nuo reaktoriaus esančios zonos buvo evakuota 130 tūkst. žmonių. 1986 m. gruodį šis labai radioaktyvus reaktorius buvo uždarytas betono ir plieno sarkofage, kurio struktūros saugumu kartais abejojama

Iš pradžių dėl Černobylio avarijos mirė 32 žmonės. Dešimtys gavo didžiules radiacijos dozes ir mirė vėliau. Į atmosferą pateko apie 50–185 milijonai kiurių radionuklidų – tai keliskart daugiau radiacijos nei numetus atomines bombas Hirosimoje ir Nagasakyje 1945 m. Radiaciją vėjas išnešiojo ne tik į Baltarusiją, Rusiją ir Ukrainą, bet net ir Prancūzijos vakarus bei Italiją. Tūkstančiai kvadratinių kilometrų miško ir žemės ūkio naudmenų buvo užkrėsta radioaktyvumu, ir nors tūkstančiai žmonių buvo evakuota, tačiau žymiai daugiau liko užkrėstuose plotuose. Vėlesniais metais pasitaikė daug gyvulių apsigimimų, o tarp žmonių padažnėjo radiacijos sukeltų susirgimų, ypač vėžinių. Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos oficialiais duomenimis, Černobylio avarija turėjo neigiamų pasekmių 9 mln. žmonių.

Antrasis skyrius buvo uždarytas po 1991 m. gaisro, pirmasis veikė iki 1996 m., o trečiasis dirbo iki 2000 m., kai jėgainė buvo oficialiai uždaryta.

2007 m. Ukrainos vyriausybė patvirtino planą jėgainės reaktorių uždengti plieniniu gaubtu, kuris pakeistų iškart po nelaimės sumontuotą gelžbetoninę konstrukciją (vad. sarkofagu), kuri pamažu griūna. Gaubtas uždengs 190 m pločio ir 200 m ilgio plotą. Avariniame 4 bloke, manoma yra išlikę 95 proc. jame buvusių radioaktyvių medžiagų.

Lietuvoje didesnis nei įprastinis radiacijos lygis pastebėtas pietinėje jos dalyje. Pasekmės yra sunkiai prognozuojamos.

zolynas.lt