Maersk Drilling [Danija]

Maersk Drilling is a drilling rig operator based in Copenhagen, Denmark. It is a subsidiary of the A.P. Moller – Maersk Group, established in 1972. Maersk Drilling is one of the A.P. Moller – Maersk Group's core businesses.

Maersk Drilling owns 24 rigs. The fleet includes five Ultra-Harsh jack-ups, four XL Enhanced jack-ups (including one newbuild which is set for delivery in late 2016), seven Harsh environment jack-ups, four semi-submersibles and four Ultra deepwater drillships.^[2] Maersk Drilling is among others a market leader in challenging Norwegian jack-up market with a market share of 7 out of 12 rigs (2016).

Maersk Drilling is part of the A.P. Moller - Maersk Group - a worldwide conglomerate with 89,000 employees and offices in 135 countries, headquartered in Copenhagen, Denmark. The company is listed on the Copenhagen Stock Exchange. On 21 June 1972 Mærsk Storm Drilling Company and Atlantic Pacific Marine Corporation were established with the purpose of purchasing two semi-subs and two barge rigs. These were the very early days of Maersk Drilling. Today, Maersk Drilling’s fleet includes some of the industries youngest and most advanced harsh environment jack-up rigs, jack-ups rigs, Deepwater semi-submersibles and Ultra deepwater drillships.

Egyptian Drilling Company (EDC) is a 50/50 joint venture between Maersk Drilling and the Egyptian General Petroleum Corporation. EDC owns and operates a fleet of more than 60 land rigs and five jack-up rigs in the Middle East.

• Maersk Drilling is the 11th largest drilling contractor worldwide.
• Maersk Drilling is a market leader in the challenging Norwegian jack-up market with a market share of 7 out of 12 rigs (2016).

Ferrari (Italija)

Ferrari – Italijos automobilių gamintojas, specializuojantis sportinių ir labai galingų automobilių gamyboje. Kompanija įkurta 1929 m. Enzo Ferrari. Iš pradžių Scuderia Ferrari rėmė lenktynininkus ir lenktyninių bolidų gamintojus. Vėliau, 1946 m. ši kompanija atsiskyrė ir tapo S.p. A. Ferrari, kuri dabar yra kontroliuojama Fiat grupės. Kompanijos būstinė Maranello yra įsikūrusi Modena mieste, Italijoje. Šiuo metu Ferrari prezidentu dirba italas Luca Cordero di Montezemolo.

Nuo 1947 m. iki dabar

Pirmasis serijinis Ferrari automobilis buvo 1947 m. pagamintas 125 S su 1,5 l V12 varikliu. Enzo nenoriai pagamino ir pardavė šiuos automobilius, kad padidintų Scuderia kapitalą. Blizgančios, gražios, ryškios, šios greitos mašinos iškart įgavo daug teigiamos reputacijos. Enzo ir toliau nenoriai pardavinėjo savo automobilius, nes jis manė, kad dauguma perka tik dėl gero įvaizdžio, o ne dėl įspūdingų parametrų ir pasirodymų. Ferrari pasižymėjo savo stilingu dizainu, kurį dažniausiai kūrė Pininfarina. Šie automobiliai buvo skirti tiems, kurie yra turtingi, be to, jauni (arba jauni širdyse). Kiti dizaino namai taip pat bendradarbiavę su Ferrari – Scaglietti, Bertone, Touring, Ghia ir Vignale.

1988 m. kompanijos įkūrėjas Enzo Ferrari dirbo prie Ferrari F40 modelio išleidimo. Tai buvo paskutinis Ferrari modelis iki E. Ferrari mirties.

2004 m. FIAT turėjo 56 % Ferrari akcijų, Mediobanca 15 %, Commerzbank 10 %, Lehman Brothers 7 % ir Enzo sūnus – Piero Ferrari 10 %.

2008 m. akcijų pasiskirstymas pasiskirstė taip – 85 % atiteko FIAT grupei, JAE Mubadala kompanijai – 5 %, o antras Enzo Ferrari sūnus Piero turėjo 10 %.

2009 m. gegužės 17 dieną aukcione buvo parduotas 1957 m. Ferrari 250 Testa Rossa modelis, už kurį pirkėjas sumokėjo 12,1 milijonų JAV dolerių. Tuo metu tai buvo brangiausiai parduotas automobilis pasaulyje aukcione. Šiuo metu šis rekordas priklauso Bugatti Atlantic modeliui, už kurį aukcione buvo sumokėti 28 milijonai JAV dolerių.

2010 m. lapkritį FIAT pranešė, kad susigrąžina 5 % kompanijos akcijų iš Mubadala kompanijos.

2012 m. rugsėjo 15 d. Silverstouno trasoje buvo surinkti 964 Ferrari automobiliai (kartu verti 162 milijonų dolerių), kurie apvažiavo trasą ir pasiekė pasaulio rekordą.

2014 m. spalio 29 d. Fiat Chrysler Automobiles pranešė apie planus atskirti Ferrari kompaniją siekiant didesnio šio vardo populiarumo.

Forma	Akcinė bendrovė
Pramonė	Automobilių
Įkurta	1947 m. (priešistorė nuo 1929 m.)
Centrinė būstinė	Maranello, Modena, Italija
Produkcija	Automobiliai
Pajamos	2,3 milijardų eurų (2013 m.)[1]
Darbuotojų	2695 (2011 m.)
Tinklalapis	www.ferrari.com

Kas yra Londonas?

Londonas (lot. Londinium) – Anglijos ir Jungtinės Karalystės sostinė – pagal gyventojų skaičių didžiausias šalies, pirmas Europos Sąjungos, ketvirtas – Europos žemyno miestas.

Londoną sudaro 33 savivaldybės, iš kurių dvi pagrindinės turi miesto statusą, tai istorinis Londono centras - Londono Sitis bei Vestminsteris. Kitos trys, turi karališkosios savivaldybės statusą, tai - Kensingtonas ir Čelsi, Kingstonas prie Temzės ir Grinvičas.

Miesto istorijoje buvo begalė reiškinių, dariusių įtaką visai Europai: angliškasis renesansas, pramonės revoliucija, gotikos atgimimas. Miesto branduolys – senasis Londonas, vis dar išlaikantis savo nuo viduramžių išlikusias ribas. Nuo XIX amžiaus Londonu imta vadinti ne tik jo branduolį, bet ir visą aplink esantį kontroliuojamą metropolį. Šiandien didžiausios šios aglomeracijos formos yra Anglijos Londono rajonas bei Didžiojo Londono administracinė teritorija su savo meru ir asamblėja.

Londonas yra vienas iš svarbiausių finansų bei komercinių centrų pasaulyje. Londono sityje nuolatos gyvena tik apie 11,500 (2011 m. duomenimis) žmonių, bet kasdieną darbui atvyksta virš 300,000 žmonių, kurie daugiausia darbuojasi finansų sektoriuje. Londono sityje veikia daugybės įmonių biurai, vien bankų – daugiau kaip 500. Antras mieste pagal tokią svarbą ir nuo 1987 metų pradėtas perstatyti - yra Canary Wharf rajonas, kuriame dirba apie 105,000 žmonių (2014 m. duomenimis) bei įsikūrę daug didžiausių pasaulio bankų, draudimo, teisinių paslaugų, audito ir mokesčių konsultavimo bendrovių ir atstovybių.

Taip pat miestas yra įtakingas politikos, mokslo, pramogų, kultūros, prekybos, žiniasklaidos, mados bei meno srityse. Centriniame Londone yra įsikūrę daugiau nei pusės didžiausių Jungtinės Karalystės įmonių, kurios patenka į didžiausiųjų šimtuką (FTSE 100), štabai, kuriuos čia taip pat įsteigė daugiau nei šimtas didžiųjų Europos įmonių. Miestas yra pagrindinė šalyje turistų lankoma vieta, o jų išlaidos kasmet siekia maždaug 15 milijardų svarų. Londone vasaros olimpinės žaidynės vyko 1908, 1948 ir 2012 metais.

Didysis Londonas turi keturis pasaulinius paveldo objektus: Elžbietos bokštą, istorinę Grinvičo gyvenvietę, Karališkuosius botanikos sodus ir teritoriją, kuriai priklauso Vestminsterio rūmai, Vestminsterio vienuolynas ir Šventosios Margaritos bažnyčia. Bekingemo rūmuose reziduoja Monarchas, Dauningo gatvė 10 – Ministras Pirmininkas.

Beveik prieš du tūkstantmečius (apie 43–50 m.) miestą įkūrė romėnai, valdant imperatoriui Tiberijui Klaudijui Neronui (41–54 m.), ir pavadino jį Londinium. Miestavardžio reikšmė turi kelis aiškinimus; manoma, kad romėnai lotynizavo jau buvusį keltiškąjį vietovės pavadinimą, kildinamą iš asmenvardžio Londinos, turinčio šaknį lond 'laukinis'. Kita teorija šį žodį kildina iš senųjų europiečių kalboje vartoto upėvardžio, kurį vėliau iš jų perėmę keltai. Upėvardžio reikšmė buvusi 'tekanti (plati) upė'.

Nuo IV a. vidurio Londonas buvo svarbus romėnų Britanijos politinis centras, nuo VII a. pr. anglų karalystės sostinė. Nuo XI a. pabaigos – XII a. pradžios jau žinomas kaip oficialioji Anglijos sostinė, nuo 1707 m. – Didžiosios Britanijos.

https://lt.wikipedia.org/wiki/Londonas_(Jonava)
https://lt.wikipedia.org/wiki/Londonas

getty images

In 1995, Mark Getty and Chief Executive Officer Jonathan Klein co-founded Getty Investments LLC. Mark Getty is the company's chairman.

In September 1997, Getty Communications, as it was called at the time, merged with PhotoDisc, Inc. to form Getty Images.

In April 2003, Getty Images entered into a partnership with Agence France-Presse (AFP) to market each other's images.

Getty Images acquired the Michael Ochs Archives in February 2007. The Michael Ochs Archives were described by The New York Times as "the premier source of musician photography in the world".

In 2008, the private equity firm Hellman & Friedman (H&F) acquired Getty Images.

In 2012, H&F put Getty up for sale. As of the ensuing sale to Carlyle Group, the company was said to have an archive that included 80 million stills and illustrations.

In 2015, Jonathan Klein became the company's chairman and Dawn Airey was hired as Chief executive officer (CEO) of Getty Images.

Mark Harris Getty, KBE (born July 9, 1960) is a British-born Irish businessman and co-founder of Getty Images. A member of the Getty family, which originally made its money from oil, he is the son of American-British billionaire philanthropist Sir John Paul Getty, Jr.

Lietuvos-Latvijos dujotiekis (DN500)

Dujotiekis pradėjo veikti 1962 m. Dujotiekis nuo Lietuvos sienos iki Iecavos yra seniausias dujotiekis Latvijoje. 2013 m. dujotiekio pajėgumai išplėsti. Iš Lietuvos į Latvijos pusę dujų tiekimo galimybės padidėjo iki 6,48 mln. m³/parą, o iš Latvijos į Lietuvą – iki 6,24 mln. m³/parą. Atnaujinimo projekto vertė – 29,6 milijonai €. Planuojama išplėstų pajėgumų eksploatacijos pradžia – 2019 m. – 2020 m.^[1] Lietuvai tai vienintelis dujotiekis, kuris suteikia galimybę naudotis Inčukalnio dujų saugykla.

Vieta
Šalys	Latvija,  Lietuva
Trasa	Ryga–Vilnius
Pagrindinė informacija
Tipas	gamtinės dujos
Partneriai	Lietuvos dujos (LTU), Latvijas Gaze (LAT)
Atidarymas	1962 m.
Techninė informacija
Skersmuo	500 mm
Maksimalus išleidimas	4,58 mlrd. m³ per metus (planuojama)

                                                                                                                                                   zolynas.lt

Électricité de France [EDF] Prancūzija

Type	Société anonyme
Traded as	Euronext:
Industry	Electric utility
Founded	1946; 71 years ago
Founder	Marcel Paul
Headquarters	Paris, France
Area served	Worldwide
Key people	Jean-Bernard Lévy (Chairman and CEO)
Products	Electricity generation, transmission and distribution; energy trading
Revenue	€72.874 billion (2014)
Operating income	€17.279 billion (2014)
Profit	€3.701 billion (2014)
Total assets	$303.01 billion (2016)
Total equity	€40.610 billion (end 2014)
Owner	French State : (84.5%)
Number of employees	158,161 (FTE, average 2014)
Subsidiaries	EDF Energy, EDF Luminus
Website	www.edf.com

                                                                                                                                                   zolynas.lt

Prancūzijos energetinė politika ir atominių jėgainių žemėlapis

Energetinė politika

Nepaprastai daug, beveik 4,5 karto, didės dujų sunaudojimas elektros energijos gamybai. Dar daugiau turėtų būti panaudojama vėjo energijos – net apie 8 kartus, nors absoliučiai tai sudarys tik apie 0,9 proc. nuo viso pagaminamo elektros energijos kiekio Europos OECD šalyse.

Didžiausias Vakarų Europoje elektros energijos gamintojas ir eksportuotojas – Prancūzijos valstybinė EDF (Electricite de France) kompanija turi 15 proc. laisvų galingumų ir manoma, kad visoje ES jų yra dar daugiau.

Prancūzijoje branduolinė energija sudaro per 75 proc. bendro pagaminto elektros energijos kiekio (panašiai kaip ir Lietuvoje, kol veikė abu atominės elektrinės blokai). Valstybinė EDF kompanija dabar veikia 31 šalyje (iš jų 9 Europoje) ir dar žada pirkti dalį Vokietijos EnBW (Energie Baden-Württemberg) – įžengti ir į didžiausią Europos rinką. Praėjusiais metais EDF sėkmingai perėmė Anglijos London Electricity ir dalį South Electricity kompanijos ir tokiu būdu 4,5 mln. britų aprūpina savo elektra. Viskas būtų gražu, jei Prancūzija pariteto pagrindais atidarytų savo rinką. Nors Europos Komisija to reikalauja, tačiau Prancūzijoje tai vilkinama.

Atitinkamam įstatymo projektui šiuo klausimu Prancūzijos senate pateikta per 400 pataisų ir jis turėtų būti svarstomas 2000 m. pavasarį. Baiminamasi, kad įgyvendinus rinkos liberalizavimą per ateinančius 6 metus EDF eksportas gali sumažėti 40 proc., taip pat ši kompanija gali netekti 8 proc. vietinių didžiųjų elektros energijos vartotojų. Tai, savaime suprantama, EDF nedžiugina.

Teigiama, kad Prancūzijos energetikos politikai daro įtaką atomokratai. Tai galima paaiškinti ir tuo, kad per pokario metus Prancūzijoje branduolinei energetikai išleista beveik 1000 mlrd. frankų. Tačiau EDF dirba apie 114 tūkst. darbuotojų ir dar apie 1996 m. buvo susitarta, kad vienas procentas nuo apyvartos pajamų skiriama profsąjungų valdomų įmonių vidaus Socialiniam fondui, kur didžiausią įtaką turi kairiosios sąjungos. Esant EDF apyvartai 185 mlrd. frankų per metus, šis procentas sudaro solidžią 2 mlrd. frankų sumą. Todėl nenuostabu, kad Prancūzijoje yra daug prieštaraujančių dėl privatizavimo ir rinkų atidarymo ir nedaug kovojančių už branduolinių jėgainių uždarymą.

Prancūzija neturi didelio vargo dėl elektros energijos pertekliaus, nes daug energijos eksportuojama. Daug jos tiekiama Liuksemburgo hidroakumuliacinei elektrinei. Be to, jau dabar trečdalis gyventojų Prancūzijos namų ūkyje naudoja elektrinį šildymą ir žadama, kad vėliau naudos dar daugiau.