Tesla (JAV) baterijos revoliucija energetikoje

Automobilių gamintojo „Tesla“ ličio jonų baterijos nuo šiol jau nebėra skirtos tik prabangių sedanų įkrovimui, kuriuos gali įsigyti vienas procentas pasaulio gyventojų. Jos jau atsiranda ir kai kuriuose Kalifornijos namuose ir kaupia ant jų stogų esančių saulės elementų tiekiamą energiją, rašo „The Atlantic“.

Silicio Slėnyje įsikūrusi saulės energetikos įmonė „SolarCity“(„Tesla“ savininkas Elonas Muskas yra „SolarCity“ valdybos pirmininkas – red. past.) pradės tiekti „Tesla“ baterijas tiems verslams, kurie nori sumažinti sąskaitas už sunaudojamą energiją. Tokie pardavėjai kaip „Wallmart“ gali „Tesla“ baterijų pakuotę pakrauti pigia energija, pagaminta „SolarCity“ įrenginių, o vėliau ją panaudoti tuomet, kai labiausiai reikia.

Tai reiškia, kad įmonės gali kaupti energiją, kai komunalines paslaugas teikiančios įmonės ją parduoda pigiai ir naudoti tuomet, kai kaina pakyla.

Kol kas „Tesla“ elektros energijos baterijas gali įsigyti tik tam tinkamus saulės elementus turinčios įmonės, tačiau ateityje jų spektras turėtų didėti ir tikėtina, kad „Tesla“ ličio jonų baterijos sudarys konkurenciją komunalinių paslaugų įmonėms.

„Tesla“ baterijos tiekia energiją ir tuomet, kai elektros tinklai dėl uraganų, žemės drebėjimų ar kitų stichinių nelaimų sugenda. Tai, atsižvelgiant į gamtos kataklizmas šylant klimatui, ateity taps itin aktualu.

Tiesa, kol kas spartesniam ličio jonų baterijų panaudojimui trukdo didelė jų kaina.

Bendrovė „SolarCity“ sugalvojo ir naują būdą pritraukti kapitalo.

Namų savininkai pasirašo dvidešimties metų nuomos sutartis už ant jų namų „SolarCity“ pastatytus saulės elementus. Namų savininkams tai apsimoka, nes už elektrą jie moka 10 ar 15 proc. mažiau nei įprastai. Nuomos sutartys yra naudojamos ir kaip būdas atsiskaityti su investuotojais.

„SolarCity“ įkūrė specialius fondus tam, kad apmokėtų saulės elementų pastatymą. Bankai ir kai kurios už žaliąją energiją pasisakančios korporacijos, tarp jų ir „Google“, į šiuos fondus investuoja šimtus milijonų dolerių. Juos tai daryti skatina JAV taikomos lengvatos.

 

zolynas.lt

Dujotiekių jungtis tarp Lenkijos ir Lietuvos [Amber grid]

 

 

 

 

 

 

Skaityti daugiau:
http://www.ambergrid.lt/lt/apie_mus/trumpai-apie-ab-amber-grid
http://www.ambergrid.lt/lt/perdavimo-sistema/perdavimo-sistemos-pletra/dujotiekiu-jungtis-tarp-lenkijos-ir-lietuvos

zolynas.lt

Kodėl dujos yra tokios brangios? Jūra ir dujų vamzdynai. Kiek tai galėtų kainuoti?

 

 

zolynas.lt

E.ON Vokietijos energetikos milžinas I dalis

 

E.ON AG – vienas didžiausių energetikos koncernų Europoje, vokiško kapitalo įmonių grupė. Įmonė įkurta 2000 m., susiliejus VEBA bei VIAG bendrovėms.

 

E.ON AG (Diuseldorfas) yra holdingas, valdantis 100 %:

• E.ON Energie AG (Miunchenas),
• E.ON Ruhrgas (Esenas),
• E.ON UK (Koventris)
• E.ON U.S. (Luizvilis)
• E.ON Nordic AB, buvusi Sydkraft AB (Malmė).

zolynas.lt

Su Šventomis Kalėdomis ir Naujaisiais 2015 Metais!! Merry Christmas!!

Jaukių, Šiltų ir Artimų Artėjančių Švenčių.

 zolynas.lt

NordBalt jungtis su Švedija

NordBalt (taip pat anksčiau buvo žinomas kaip SwedLit projektas) yra planuojami įrengti povandeninis ir požeminis elektros perdavimo kabeliai tarp Klaipėdos Lietuvoje ir Nybro Švedijoje bei keitiklių stotys Lietuvoje ir Švedijoje. Projekto tikslas – išplėsti prekybą tarp Baltijos ir Šiaurės šalių elektros rinkų bei padidinti elektros tiekimo saugumą abiejose rinkose. Keitiklių stotys reikalingos paversti nuolatinės įtampos elektros srovę į kintamos įtampos, ir atvirkščiai.

 

Istorija

 

2007 m. rugsėjį buvo baigtas galimybių studijos pirmasis etapas, kurio metu atliktas pradinis elektros perdavimo kabelio tarp Lietuvos ir Švedijos galimybių įvertinimas – rinkos analizė, projekto finansavimo sąlygų ir ekonomikos sąlygų išdėstymas, investicijų poreikio įvertinimas esamų elektros tinklų atnaujinimui ir sustiprinimui. Nustatyta, kad elektros jungtis yra ekonomiškai naudingas projektas.^[1]

2008 m. kovo mėnesį buvo baigta „SWECO International“ vykdyta nuolatinės srovės elektros kabelio tarp Lietuvos ir Švedijos galimybių studija.^[2]

2009 m. liepos 10 d. Lietuva, Latvija ir Švedija pasirašė memorandumą dėl „NordBalt“ elektros tilto, sujungsiančio Baltijos ir Šiaurės šalių elektros energijos rinkas. Remiantis memorandumu, projektą sudaro dvi dalys: elektros jungties statyba ir Latvijos vidaus tinklų stiprinimas. „Latvenergo“ kompanija pasirašytu dokumentu įsipareigojo sustiprinti Vakarų Latvijos elektros tinklus.^[3]

2010 m. rugpjūčio 5 d. Europos Komisija nusprendė skirti finansavimą „Nordbalt“ elektros jungčiai. Europos Sąjunga nusprendė skirti 131 mln. eurų (beveik 452 mln. Lt) elektros jungčiai. Papildomai Švedija ir Lietuva savo energetinių sistemų plėtrą finansuoja savo lėšomis. Visi „NordBalt“ projekto kaštai sudaro maždaug 552 mln. eurų (1,9 mlrd. Lt.). ES taip pat nusprendė skirti 44 mln. eurų (beveik 152 mln. Lt.) iš ES fondų Latvijos energetinės sistemos plėtrai, kaip daliai „Nordbalt“ projekto.^[4]

2010 m. spalio 10 d. pasirašyta sutartis dėl „NordBalt“ elektros jungties ir „Nord Stream“ dujotiekio sankirtos Baltijos jūroje. Sankirtos vieta yra Švedijos išskirtinėje ekonominėje zonoje Baltijos jūroje, maždaug 70 km nuo sausumos. Sankirtos vietoje virš dujotiekio bus įrengta speciali konstrukcija, kuria povandeninis elektros kabelis aplenks dujotiekio vamzdžius.^[5]

2010 m. gruodžio 17 d. Švedijos ir Lietuvos elektros perdavimo sistemų operatoriai „Svenska Krafnat“ ir „Litgrid“ pasirašė sutartį su Švedijos energetikos bendrove ABB už 270 mln. eurų (932 mln. litų) pagaminti ir sumontuoti kabelį „NordBalt“ elektros jungčiai.^[6]

2011 m. gruodžio 11 d. pabaigus elektros jungties „NordBalt” kabelio bandymus, Švedijoje pradėta kabelio gamyba. Daugiau nei 900 km ilgio kabelį planuojama pagaminti per 15 mėnesių. Kabelio tiesimo Baltijos jūroje pradžia numatoma 2014 m. kovą. Planuojama jungties eksploatacijos pradžia – 2015 m. gruodžio mėnesį.^[7]

2013 m. kovo mėn. vyriausybė pritarė jungties tiesimui pajūrio zonoje. Parengiamieji darbai prasidėjo 2013 m. rudenį, o kabelio tiesimo po jūra darbai turi prasidėti 2014 m. pavasarį.^[8]

2014 m. kovo mėnesį Klaipėdos transformatorių pastotėje pradėta nuolatinės srovės keitiklio statyba, o balandžio 11 d. Baltijos jūroje prie Lietuvos krantų pradėtas kloti ir „NordBalt“ kabelis. 2014 m. rudenį prie Klaipėdos pastoties bus prijungta baigiama statyti nauja elektros perdavimo linija Klaipėda–Telšiai.^[9]

 

Techninė informacija

 

NordBalt” elektros jungties kabelis bus 123 mm skersmens, jį dengs 74 mm izoliacijos sluoksniai. Iš viso bus pagaminta 920 km jūrinio kabelio: jungties ilgis yra 450 km, jūros dugne bus pakloti du greta einantys kabeliai, be to, bus gaminama 20 km atsarginio kabelio. Taip pat bus nutiesta aukštos įtampos nuolatinės srovės 13 km ilgio kabelis Lietuvoje ir 40 km ilgio kabelis Švedijoje. Kabelių sistema atlaikys ne mažesnę kaip 300 kV įtampą ir 1250 A (amperų) elektros srovę.^[10] Kabeliu bus perduodama 700 MW elektros galia, jis bus naudojamas 30 metų.

NordBalt jungtis bus trečia pagal ilgį jūrinė elektros jungtis.

zolynas.lt

OPEC tarptautinė organizacija, jungianti naftą eksportuojančias valstybes

 

OPEC (The Organization of the Petroleum Exporting Countries) – tarptautinė organizacija, jungianti naftą eksportuojančias valstybes. Centrinė būstinė – Vienoje, Austrijoje.

OPEC narėmis yra daugelis Persijos įlankos šalių, Nigerija, Indonezija, Libija, Alžyras ir Venesuela, Kuveitas, Ekvadoras (sugrįžo 2007 m.).

Pagrindinis organizacijos tikslas, pagal jos statutą, yra „geriausių priemonių nustatymas, savo interesų saugumui (individualiai ir visoms kartu); būdų ir priemonių nustatymas stabilizaciniams procesams, siekiant išvengti bereikalingo ir skausmingo naftos kainų svyravimo tarptautinėje rinkoje“

Įtaka pasaulinei rinkai. OPEC turi didelę įtaką pasaulinei rinkai, pvz., kelios OPEC narės, naudodamosis naftos embargu 1973 m., visam pasaulyje sukėlė naftos kainas, tai sukėlė didelę infliaciją išsivysčiusiose ir besivystančiose valstybėse.

Vėliau OPEC galybė sumenko, nes buvo surasti ir pradėti eksploatuoti nauji naftos šaltiniai Meksikos įlankoje (JAV), Šiaurės jūroje (Norvegija, Nyderlandai, JK), daug naftos ėmė eksportuoti Rusija. Tačiau ir dabar OPEC narės turi 2/3 pasaulio naftos rezervų ir išgauna 41,7 % (2005 m. duomenys) pasaulio naftos.

 

 

 

 

http://www.opec.org/home/