Su Šventomis Kalėdomis ir Naujaisiais 2015 Metais!! Merry Christmas!!

Jaukių, Šiltų ir Artimų Artėjančių Švenčių.

 zolynas.lt

NordBalt jungtis su Švedija

NordBalt (taip pat anksčiau buvo žinomas kaip SwedLit projektas) yra planuojami įrengti povandeninis ir požeminis elektros perdavimo kabeliai tarp Klaipėdos Lietuvoje ir Nybro Švedijoje bei keitiklių stotys Lietuvoje ir Švedijoje. Projekto tikslas – išplėsti prekybą tarp Baltijos ir Šiaurės šalių elektros rinkų bei padidinti elektros tiekimo saugumą abiejose rinkose. Keitiklių stotys reikalingos paversti nuolatinės įtampos elektros srovę į kintamos įtampos, ir atvirkščiai.

 

Istorija

 

2007 m. rugsėjį buvo baigtas galimybių studijos pirmasis etapas, kurio metu atliktas pradinis elektros perdavimo kabelio tarp Lietuvos ir Švedijos galimybių įvertinimas – rinkos analizė, projekto finansavimo sąlygų ir ekonomikos sąlygų išdėstymas, investicijų poreikio įvertinimas esamų elektros tinklų atnaujinimui ir sustiprinimui. Nustatyta, kad elektros jungtis yra ekonomiškai naudingas projektas.^[1]

2008 m. kovo mėnesį buvo baigta „SWECO International“ vykdyta nuolatinės srovės elektros kabelio tarp Lietuvos ir Švedijos galimybių studija.^[2]

2009 m. liepos 10 d. Lietuva, Latvija ir Švedija pasirašė memorandumą dėl „NordBalt“ elektros tilto, sujungsiančio Baltijos ir Šiaurės šalių elektros energijos rinkas. Remiantis memorandumu, projektą sudaro dvi dalys: elektros jungties statyba ir Latvijos vidaus tinklų stiprinimas. „Latvenergo“ kompanija pasirašytu dokumentu įsipareigojo sustiprinti Vakarų Latvijos elektros tinklus.^[3]

2010 m. rugpjūčio 5 d. Europos Komisija nusprendė skirti finansavimą „Nordbalt“ elektros jungčiai. Europos Sąjunga nusprendė skirti 131 mln. eurų (beveik 452 mln. Lt) elektros jungčiai. Papildomai Švedija ir Lietuva savo energetinių sistemų plėtrą finansuoja savo lėšomis. Visi „NordBalt“ projekto kaštai sudaro maždaug 552 mln. eurų (1,9 mlrd. Lt.). ES taip pat nusprendė skirti 44 mln. eurų (beveik 152 mln. Lt.) iš ES fondų Latvijos energetinės sistemos plėtrai, kaip daliai „Nordbalt“ projekto.^[4]

2010 m. spalio 10 d. pasirašyta sutartis dėl „NordBalt“ elektros jungties ir „Nord Stream“ dujotiekio sankirtos Baltijos jūroje. Sankirtos vieta yra Švedijos išskirtinėje ekonominėje zonoje Baltijos jūroje, maždaug 70 km nuo sausumos. Sankirtos vietoje virš dujotiekio bus įrengta speciali konstrukcija, kuria povandeninis elektros kabelis aplenks dujotiekio vamzdžius.^[5]

2010 m. gruodžio 17 d. Švedijos ir Lietuvos elektros perdavimo sistemų operatoriai „Svenska Krafnat“ ir „Litgrid“ pasirašė sutartį su Švedijos energetikos bendrove ABB už 270 mln. eurų (932 mln. litų) pagaminti ir sumontuoti kabelį „NordBalt“ elektros jungčiai.^[6]

2011 m. gruodžio 11 d. pabaigus elektros jungties „NordBalt” kabelio bandymus, Švedijoje pradėta kabelio gamyba. Daugiau nei 900 km ilgio kabelį planuojama pagaminti per 15 mėnesių. Kabelio tiesimo Baltijos jūroje pradžia numatoma 2014 m. kovą. Planuojama jungties eksploatacijos pradžia – 2015 m. gruodžio mėnesį.^[7]

2013 m. kovo mėn. vyriausybė pritarė jungties tiesimui pajūrio zonoje. Parengiamieji darbai prasidėjo 2013 m. rudenį, o kabelio tiesimo po jūra darbai turi prasidėti 2014 m. pavasarį.^[8]

2014 m. kovo mėnesį Klaipėdos transformatorių pastotėje pradėta nuolatinės srovės keitiklio statyba, o balandžio 11 d. Baltijos jūroje prie Lietuvos krantų pradėtas kloti ir „NordBalt“ kabelis. 2014 m. rudenį prie Klaipėdos pastoties bus prijungta baigiama statyti nauja elektros perdavimo linija Klaipėda–Telšiai.^[9]

 

Techninė informacija

 

NordBalt” elektros jungties kabelis bus 123 mm skersmens, jį dengs 74 mm izoliacijos sluoksniai. Iš viso bus pagaminta 920 km jūrinio kabelio: jungties ilgis yra 450 km, jūros dugne bus pakloti du greta einantys kabeliai, be to, bus gaminama 20 km atsarginio kabelio. Taip pat bus nutiesta aukštos įtampos nuolatinės srovės 13 km ilgio kabelis Lietuvoje ir 40 km ilgio kabelis Švedijoje. Kabelių sistema atlaikys ne mažesnę kaip 300 kV įtampą ir 1250 A (amperų) elektros srovę.^[10] Kabeliu bus perduodama 700 MW elektros galia, jis bus naudojamas 30 metų.

NordBalt jungtis bus trečia pagal ilgį jūrinė elektros jungtis.

zolynas.lt

OPEC tarptautinė organizacija, jungianti naftą eksportuojančias valstybes

 

OPEC (The Organization of the Petroleum Exporting Countries) – tarptautinė organizacija, jungianti naftą eksportuojančias valstybes. Centrinė būstinė – Vienoje, Austrijoje.

OPEC narėmis yra daugelis Persijos įlankos šalių, Nigerija, Indonezija, Libija, Alžyras ir Venesuela, Kuveitas, Ekvadoras (sugrįžo 2007 m.).

Pagrindinis organizacijos tikslas, pagal jos statutą, yra „geriausių priemonių nustatymas, savo interesų saugumui (individualiai ir visoms kartu); būdų ir priemonių nustatymas stabilizaciniams procesams, siekiant išvengti bereikalingo ir skausmingo naftos kainų svyravimo tarptautinėje rinkoje“

Įtaka pasaulinei rinkai. OPEC turi didelę įtaką pasaulinei rinkai, pvz., kelios OPEC narės, naudodamosis naftos embargu 1973 m., visam pasaulyje sukėlė naftos kainas, tai sukėlė didelę infliaciją išsivysčiusiose ir besivystančiose valstybėse.

Vėliau OPEC galybė sumenko, nes buvo surasti ir pradėti eksploatuoti nauji naftos šaltiniai Meksikos įlankoje (JAV), Šiaurės jūroje (Norvegija, Nyderlandai, JK), daug naftos ėmė eksportuoti Rusija. Tačiau ir dabar OPEC narės turi 2/3 pasaulio naftos rezervų ir išgauna 41,7 % (2005 m. duomenys) pasaulio naftos.

 

 

 

 

http://www.opec.org/home/

Dong energy [Danijos energetikos milžinas]

http://www.dongenergy.com/EN/About%20us/dong%20energy%20in%20brief/Pages/history.aspx

SGD laivas-saugykla Independence Lietuvoje

zolynas.lt apie suskystintų gamtinių dujų terminalus ankščiau
http://zolynas.blogspot.com/2013/05/sgd-terminalo-laivo-statybos-kompanija.html
http://zolynas.blogspot.com/2013/04/suskystintu-gamtiniu-duju-terminalas.html
http://zolynas.blogspot.com/2012/05/suskystintu-duju-terminalo-veikimo.html 


Suskystintų gamtinių dujų laivas-saugykla „Independence“ – specialus laivas su įrengtomis SGD talpyklomis ir dujinimo įrenginiu (angl. Floating storage and regasification unit, FSRU), pagrindinis Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų terminalo objektas. Laivas-saugykla skirtas jūrų uoste priimti SGD iš jūrų laivų transporterių – dujovežių. SGD kaupiamos ir leidžiamos pro specialius įrenginius, siekiant SGD sugrąžinti į dujinį būvį.

Laivas 2014 m. pastatytas Pietų Korėjoje, „Hyundai Heavy Industries Co., Ltd“ laivų statykloje. Tai pirmasis pasaulyje naujai pastatytas LNG-FSRU tipo laivas, kiti panašūs, seniau statyti laivai tėra perdaryti tanklaiviai.^[1][2]

2014 m. vasario 19 d. Ulsano uoste esančioje laivų statykloje įvyko oficiali Lietuvai skirto SGD laivo-saugyklos vardo „Independence“ (liet. nepriklausomybė) suteikimo ceremonija, kurioje dalyvavo Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Jai įteiktas pirmasis 1350 kartų mažesnis SGD laivo modelis (mastelis 1:1350), detaliai išlietas iš metalo. Iš viso pagaminta 200 tokių laivo modelių, kurie bus dovanojami prie Lietuvos SGD terminalo projekto įgyvendinimo svariai prisidėjusiems asmenims ir įstaigoms.^[3]

Po laivo nuleidimo ant vandens pagal suplanuotą grafiką vykstantys laivo statybos darbai tęsiami statyklos doke ant vandens – montuojamos SGD talpyklos, mažieji mechaniniai įrenginiai, pagalbinės sistemos ir atliekami visų sistemų bandymai. SGD laivas prisišvartuos Klaipėdos uoste prie Kiaulės Nugaros saloje įrengtų krantinių 2014 m. antroje pusėje.

 

Projektą įgyvendino Norvegijos įmonė „Hoegh LNG“. „Klaipėdos nafta“ jai už laivo-saugyklos išperkamąją nuomą 10 metų kasdien mokės maždaug po 400 tūkst. litų. Per dešimtmetį tai sudarys apie 1,8 mlrd. litų. Į šią sumą įskaičiuojama priežiūros, reikalingų detalių tiekimo, operavimo, laivo įgulos darbo kaina. Praėjus 10 metų laikotarpiui, „Klaipėdos nafta“ turės teisę išpirkti laivą.^[4]

Laivo kapitonu paskirtas Kurtas Nielsenas. Įgulos sudėtyje – 40 žmonių. Kapitonas, keli jo pavaduotojai ir inžinieriai yra norvegai, kiti – kroatai. Tikimasi per 10 metų laivo nuomos laiką užsieniečius specialistus pakeisti lietuviais.^[5] „Hiogh LNG“ tariasi su Klaipėdos universitetu, kad per nuomos laiką šis rengs terminalo specialistus.

 

 

Laivo duomenys:

 

ilgis – 294 m;

plotis – 46 m;

aukštis – 47 m;

greitis – 18 mazgų;

grimzlė – 12,6 m;

pumpavimo pajėgumas – iki 11 mln. kub. m per dieną;

dujų talpyklų pajėgumas – 170 tūkst. kub. m;

įgula – 40 žmonių.

Prie terminalo laivo „Independence“ dujas gabensiantys tanklaiviai švartuosis vidutiniškai dukart per mėnesį. Atgabentos 61 laipsnio temperatūros gamtinės dujos bus pašildomos iki nulinės temperatūros ir naujai įrengtu aukšto slėgio dujotiekiu keliaus į pietinę miesto dalį, kur pasieks magistralinius dujotiekius. Dujotiekio ilgis sieks apie 18 kilometrų. Didžioji jo dalis drieksis sausuma, likusi – Kuršių mariomis. Terminalo pajėgumas – iki 3 mlrd. kub. m dujų per metus, beveik tiek, kiek Lietuva per metus sunaudoja.
2014 m. sausio mėn. duomenimis, panašūs FSRU tipo laivai–saugyklos veikė Brazilijoje, JAE, Italijoje ir Indonezijoje. Be Lietuvos laivo, dar vienas buvo statomas Kinijoje

Fukuichi atominės elektrinės kamera I dalis Japonija

http://www.tepco.co.jp/en/nu/f1-np/camera/index-e.html

Total (Prancūzija)

 

Total S.A. – Prancūzijos tarptautinė energetikos bendrovė, įsikūrusi netoli Paryžiaus miesto. Ji yra viena iš pagrindinių naftos tiekėjų pasaulyje. Jos veikla apima visas su naftos ir gamtinių dujų pramonės susijusias sritis, įskaitant naftos ir dujų telkinių ieškojimą, perdiribimą, tiekimą ir jų gaminių rinkodarą bei energijos gamybą ir jos pardavimą. Total taip pat yra skaitlinga chemikalų gamintoja.

Total bendrovė savo veiklą skaido į tris pagrindines sritis:

• Naftos ir gamtinių dujų klodų paieškos ir jų produktų gamyba.
• Naftos ir gamtinių dujų perdiribimas ir rinkodara bei prekyba ir logistika.
• Įvairių chemikalų gamyba bei rinkodara.

Forma	Akcinė bendrovė
Pramonė	Energetika
Įkurta	1924 m.
Centrinė įmonės būstinė	Prancūzija
Produkcija	Kuras ir energija bei chemikalai
Darbuotojų	96,390 (2009)

Kitos pasaulio milžinės:
http://zolynas.blogspot.com/2014/03/bosch-vokietios-milzinas.html
http://zolynas.blogspot.com/2013/04/siemens-ag-vokietijos-milzine.html
http://zolynas.blogspot.com/2013/03/statoil-geros-idejos.html
http://zolynas.blogspot.com/2012/10/chevron-ateina-i-duju-rinka.html
http://zolynas.blogspot.com/2011/08/bmw-bioduju-panaudojimas-gamybai.html

zolynas.lt