Svarbios Lietuvos energetikos datos iki 1900 m.

• VIII tūkstantmetyje prieš m. e. – Mezolito laikotarpio stovyklų vielose aptikti židiniai rodo, kad to meto žmonės naudojo šiluminę energiją būstams apšildyti ir maistui gaminti.
• IV tūkstantmetyje prieš m. e. – Neolito laikotarpyje šiluminė energija panaudota lipdytiems puodams degti.
• I tūkstantmetyje prieš m. e. – Šiluminė energija pradedama naudoti žalvariniams dirbiniams lieti.
• I-IV a. – Šiluminė energija pradedama naudoti geležiai lydyti įleistose į žemę krosnelėse.
• I–IV a. – Pereinant nuo lydiminės prie ariamosios žemdirbystės pradedama naudoti darbinių gyvulių energija.
• V–VIII a. – Šiluminė energija imama naudoti geležiai lydyti antžeminėse krosnelėse, taip pat skirtingo metalo juostoms suvirinti.
• X-XI a. – Pasirodo puodų žiedžiamasis ratas, sukamosios girnos, varomos žmogaus jėga.
• XIII–XIV a. – Statomi vandens malūnai, sukami tekančio arba krintančio vandens energija, vėjo malūnai.
• XV–XVI a. – Plinta įvairūs vandens malūnai (patrankų liejimui, popieriaus gamybai, grūdų malimui).
• 1753 m. – Vilniaus universitete demonstruota pagal prof. T. Žebrausko projektą pagaminta trinties principu veikusi elektros mašina,
• 1824 m. – Strėvininkų dvare (Trakų rajonas) kuliamajai sukti imtas naudoti vandens ratas – pirmasis mechaninis variklis Lietuvos žemės ūkyje. Prie Klaipėdos uosto priregistruotas pirmasis garlaivis.
• 1840 m. – Klaipėdoje J. Masono metalo ir medžio apdirbimo įmonėje įrengta garo mašina – pirmasis Lietuvos pramonėje šiluminis variklis.
• 1847 m. – Kaune pradėjo veikti pirmasis Lietuvoje garo malūnas.
• 1860 m. – Lentvario dvare kuliamajai sukti imta naudoti garo mašina – pirmasis Lietuvos žemės ūkyje šiluminis variklis,
• 1860 m. rugsėjo 4 d. – Į Vilnių atvažiavo pirmasis traukinys.
• 1861 m. – Pradėjo veikti Klaipėdos dujų fabrikas – pirmoji Lietuvos teritorijoje energetinė įmonė.
• 1864 m. – Pradėjo veikti Vilniaus dujų fabrikas.
• 1865 m. – Šilutės rajone įkurtos pirmos durpių įmonės Lietuvoje.
• 1880 m. – Klaipėdos mėsos ir dešrų fabrike įrengtas dujinis variklis – pirmasis Lietuvos pramonėje vidaus degimo variklis.
• 1882 m. – Įsteigtas Šilutės kraikinių durpių fabrikas.
• 1892 m. balandžio 17 d. – Rietave pradėjo veikli pirmoji Lietuvoje elektrinė.
• 1893 m. – Kaune, R. Tilmanso metalo gamykloje, pradėjo veikti elektrinė – pirmoji Lietuvoje pramonės įmonės elektros jėgainė.
• 1897 m. – Pradėjo veikti pirmoji elektrinė Vilniuje, Jurgio (Gedimino) prospekte.
• 1900 m. sausio 15 d. – Kaune pradėjo veikti pirmoji Lietuvoje Kauno viešoji centrinė elektrinė.

Suvirinimas TIG

Kauno HE

Kauno HE  pastatyta 1960 m. ant Nemuno vagos, aukščiau Kauno miesto, 224 km nuo Nemuno žiočių. Architektas P. Ryžikas, inžinierius D. Chrenovas ir kt.

Kauno HE projektinis galingumas yra 90 MW (4 agregatai po 22,5 MW). Po 1975 m. įvykdytos rekonstrukcijos elektrinės galia padidėjo iki 100,8 MW (4 agregatai po 25,2 MW). Projektinė daugiametė elektros energijos gamyba – vidutiniškai 348,6 GWh per metus. Tiekia elektros energiją į 110 kV įtampos tinklą. Vienai energijos kilovatvalandei pagaminti sunaudojama 22,1 m³ vandens. 2005 m. dirbo 59 darbuotojai.

Didžiausia patvanka – 24,6 m, slėgimo fronto ilgis – apie 1,5 km, vidutinis daugiametis debitas – 259 m³/s, vandens pralaidumas normaliomis sąlygomis – 3030 m³/s. Generatorius suka 4 reaktyvinės turbinos su pasukamomis mentėmis. Pro vieną turbiną prateka iki 190 kub.m/s vandens (dirbant visu pajėgumu), pro visas turbinas prateka 760 m³/s vandens. Vasarą Nemuno debitas sumažėja iki 100 m³/s, todėl Kauno HE negali nuolatos dirbti visu pajėgumu, gaminamos elektros energijos kiekis priklauso nuo upės vandeningumo, metų laiko, o jos visi pajėgumai panaudojami tik maksimalaus elektros energijos naudojimo valandomis.

Šiuo metu elektrinė kasmet pagamina apie 2 % Lietuvoje suvartojamos elektros energijos, arba daugiau kaip 80 % visos energijos, gaminamos šalyje naudojant atsinaujinančius išteklius. Nepaisant nedidelės galios, Kauno HE garantuoja Lietuvos energetinės sistemos stabilumą. Ji yra vienintelė Lietuvos energetikos sistemos elektrinė, galinti pati pradėti veikti ištikus visuotinei sistemos avarijai.

Užtvenkus Nemuną, susidarė 63,5 km² ploto vandens saugykla – Kauno marios. Joje telpa iki 462 mln. m³ vandens. Aukščiausias joje leidžiamas vandens lygis yra 44,7 m, šis vandens pakilimas tęsiasi apie 100 km, iki Balbieriškio. Prie hidroelektrinės turbinų susidaro 20,1 m vandens perkrytis. Vidutinis Kauno marių gylis yra 7,5 m, prie užtvankos siekia 25 metrus.

informacija: wiki

Vokietija uždarys visas savo atomines jėgaines.

Vokietija pirmadienį paskelbė planuojanti tapti pirmąja išsivysčiusios pramonės valstybe, uždarysiančia visas savo atomines jėgaines.

Kaip nurodoma, viena po kitos jos turėtų būti uždarytos iki 2022 metų.

Aplinkos ministras Norbertas Roettgenas paskelbė centro dešiniosios koalicijos sprendimą pirmadienį paryčiais ir nurodė, kad jis bus "neatšaukiamas". Akivaizdu, kad šį žingsnį iš dalies nulėmė pastarosios avarijos Japonijos branduolinėse jėgainėse.

N.Roettgenas sakė, jog dauguma iš 17 šiuo metu Vokietijoje veikiančių reaktorių bus išjungti iki šių metų pabaigos.

Ministras šią žinią paskelbė po valdančiosios koalicijos posėdžio, kuriam pirmininkavo šalies kanclerė Angela Merkel, vykusio nuo sekmadienio vakaro iki pirmadienio paryčių.

Vokietijoje veikia 17 atominių reaktorių, iš kurių aštuoni šiuo metu tiekia energiją šalies elektros tinklams.

Iš neveikiančių reaktorių septyni yra seniausi Vokietijoje, kuriuos federalinė vyriausybė nurodė išjungti trims mėnesiams, kol bus atliekamas saugumo patikrinimas po kovą prasidėjusios branduolinės krizės Fukušimos atominėje jėgainėje Japonijoje.

BNS inf.

Kodėl iš iš kur atsirado centralizuotas šilumos tiekimas?

Kodėl iš iš kur atsirado centralizuotas šilumos tiekimas?

    Kai tik žmogus išmoko užsidegti ugnį, jis ją pradėjo naudoti įvairiems tikslams, tuo pačiu ir savo būstui šildyti. Nuo to laiko praėjo daug amžių, iš esmės pasikeitė žmonių bendruomenės gyvenimas, atsirado įvairūs pastatai – prabangūs ir nelabai, tačiau jų šildymas ir esmės liko gana primityvus: malkos arba kitas kuras – krosnis, židinys, centrinio šildymo sistemos katilas ir pan.

• 1876 Pirmoji centralizuoto šilumos tiekimo sistema įrengta JAV (Niujorke).
• 1893 Pirmoji kombinuotos šilumos ir elektros energijos gamybos elektrinė buvo pastatyta Europoje, o sukonstruota Vokietijoje (Hamburge).
• 1900 Gruodžio 5 d. pradėjo veikti pirmoji Vokietijos rajoninio šildymo sistema Drezdene.
• 1904 Pradėjo veikti pirmoji centralizuoto šilumos tiekimo sistema Vengrijoje, aprūpinanti šiluma Parlamentą Budapešte.
• 1923 Pradėjo veikti pirmoji Olandijos centralizuoto šilumos tiekimo sistema (Utrechte).
• 1924 Tarybų Sąjungoje pradėjo veikti pirmoji centralizuoto šilumos tiekimo sistema (Sankt Peterburge).
• 1925 Danijoje (Kopenhagoje), taip pat Islandijoje (Reikjavike) pradėjo veikti centralizuoto šilumos tiekimo sistema.
• 1930 Pradėjo veikti pirmoji centralizuoto šilumos tiekimo sistema Prancūzijoje (Paryžiuje).
  Europoje šiais metais veikė daugiau nei 200 centralizuoto šilumos tiekimo jėgainių.
• 1932 Šveicarijoje (Ciuriche) buvo pradėta statyti centralizuoto šilumos tiekimo jėgainė.
• 1937 Valonėjos mieste (Belgijoje) pradėjo veikti pirmoji centralizuoto šilumos tiekimo sistema.
• 1947 Kogeneracijos pradžia Lietuvoje, kuomet Kaune iš Petrašiūnų elektrinės turbinų garas buvo pradėtas tiekti popieriaus fabriko technologiniams ir buitiniams poreikiams tenkinti.
• 1947 Švedijoje pradėjo veikti centralizuoto šilumos tiekimo sistema.
  Austrijoje pradėjo veikti pirmoji kogeneracinė jėgainė.
• 1951 Didžiojoje Britanijoje (Londone) pradėjo veikti pirmoji didesnė centralizuoto šilumos tiekimo sistema.
  Pradėjo veikti pirmoji centralizuoto šilumos tiekimo sistema Suomijos sostinėje Helsinkyje.
• 1954 Pradėjo veikti pirmoji kogeneracinė jėgainė Lenkijos sostinėje Varšuvoje.
  Įsikūrė Euroheat&Power – tarptautinė centralizuoto šilumos tiekimo, centralizuoto šaldymo ir kombinuotos šilumos ir elektros energijos gamybos asociacija. Asociacijos tikslas skatinti centralizuoto šilumos tiekimo, centralizuoto šaldymo ir kogeneracijos plėtrą ES šalyse.
• 1957 Lietuvoje (Vilniuje) pradėjo veikti centralizuoto šilumos tiekimo sistema.
  Pradėjo veikti pirmoji kogeneracinė jėgainė Suomijoje.
• 1964 Švedijoje pradėjo veikti pirmoji branduolinė kogeneracinė jėgainė.

    Centralizuotas šilumos tiekimas (CŠT), kaip parodė daugelio Vakarų Europos šalių patirtis, yra gyventojams labiausiai priimtinas šiluma aprūpinimo būdas, skaičiuojantis savo egzistavimo pradžią nuo 1876 m. JAV. Pirmosios sistemos, pradėjusios centralizuotai tiekti garą Locport’e, sėkmė buvo geru akstinu, paskatinusiu vystyti centralizuoto šilumos tiekimo sistemas kitose JAV vietovėse.

    Europoje pirmosios centralizuoto šilumos tiekimo sistemos buvo įrengtos Vokietijoje paskutiniajame 19 a. dešimtmetyje Hamburgo miesto rotušėje 1893 m. ir Berlyno technikos universitete 1894 m.

    1900 m. centralizuotas šilumos tiekimas buvo įrengtas Dresdene. Tai nebuvo tipinis komercinis projektas. Jis buvo skirtas apšildyti 11 pastatų, kuriuose buvo surinktos neįkainojamos meno vertybės, norint apsaugoti juos nuo gaisro pavojaus. Taip pirmą kartą įvertintas vienas iš centralizuoto šilumos tiekimo privalumų – saugumas.

    Vėliau centralizuoto šilumos tiekimo sistemos, pradedant trečiuoju 20 a. dešimtmečiu, pradėtos sparčiai diegti kituose Vokietijos miestuose, taip pat ir kitose šalyse (Danijoje, Olandijoje, Šveicarijoje, Švedijoje, Suomijoje). Tų sistemų diegimas ir vystymas rėmėsi grynai komerciniu požiūriu.

    Atskirai reikia išskirti CŠT vystymą buvusioje Tarybų Sąjungoje, kuris buvo vykdomas vadovaujantis valstybiniu planavimu. Taip buvo elgiamasi ir Centrinės bei Rytų Europos šalyse, kuriose pagrindas tam buvo planinė ekonomika.

    Lietuvoje CŠT pradžia laikoma 1947 m. birželio 7 d., kai Kaune iš Petrašiūnų šiluminės elektrinės buvo pradėtas tiekti garas popieriaus fabrikui. 1948 m. iš šios elektrinės pradėtas tiekti ir karštas vanduo gyvenamųjų namų, esančių Tunelio g. (dabar K. Baršausko g.), šildymui. 1949-1955 m. laikotarpiu pradedamos naudoti pirmosios CŠT sistemos Vilniuje, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje. Vėlesniais metais centralizuotas šilumos tiekimas Lietuvoje buvo sparčiai vystomas ir, galima laikyti, kad jau 1990 m. buvo pasiektas tas lygis, kurį turime dabar.

    CŠT, vystomas tiek grynai komerciniais tikslais, tiek grindžiant jo plėtrą planine ekonomika, labai plačiai taikomas šaltesnio klimato šalyse: Skandinavijoje, Rytų ir Vidurio Europoje, Rusijoje. Tokį CŠT populiarumą galima paaiškinti jo privalumais, kadangi jis turėjo ir turi daug pranašumų aprūpinant šiluma lyginant su kitais energijos nešikliais.

    Visų pirma, tai jau minėtas atvejis, kai naudojant centralizuotą šilumos tiekimą, visiškai eliminuojamas gaisrų pavojus dėl šildymo sistemų, ko negalima pasakyti apie kitus šildymo būdus, kai pastate deginamas bet koks kuras. Deginti dujas dar pavojingiau, kadangi jos gali sukelti ne tik gaisrą, bet ir visą pastatą sunaikinantį sprogimą. Net ir elektrinis šildymas taip pat kelia potencialaus gaisro pavojų. Nemažiau svarbūs ir kiti privalumai:

• patogumas – gyventojams nereikia rūpintis kuru, nereikia eksploatuoti šildymo įrenginių, dėl to nėra jokios patalpų taršos. Gyventojams nekyla galimo gaisro ar sprogimo pavojai;
• neužimamas naudingas patalpų plotas kuro deginimo įrenginiais;
• mažesnės kapitalinės investicijos į patalpų šildymo įrangą.

    Čia paminėti privalumai svarbūs gyventojams, kurie yra pagrindiniai centralizuotai tiekiamos šilumos vartotojai. Lietuvoje 2007 m. jie suvartojo 72 % patiektos šilumos ir buvo apšildoma per 63 % viso miestuose esamo gyvenamojo ploto. Verta pažymėti, kad Skandinavijos šalyse, taip pat Austrijoje, Belgijoje, Vokietijoje, Olandijoje centralizuotai tiekiama šiluma apšildoma apie 90 % viso miestuose esamo gyvenamojo ploto. Kartu reikia pažymėti, kad šie duomenys nėra absoliučiai tikslūs, nes iš tikrųjų yra trečia tarpinė grupė gyvenamųjų namų, esančių priemiesčiuose, kurie statistiniuose duomenyse atskirai neįvardijami ir yra priskiriami miestams arba kaimams.

    CŠT tiekimas turi dar didesnę svarbą, žvelgiant į jį valstybiniu požiūriu. Tuomet išryškėja dar didesni jo privalumai, kuriuos galima paversti rimtais svertais, turinčiais didelės įtakos valstybės ūkiui. Štai tie privalumai:

1. Termofikacinėse elektrinėse, gaminant elektrą ir šilumą kartu, daug efektyviau panaudojamas kuras ir santykinai mažiau išmetama teršalų;
2. Galima efektyviai panaudoti žemarūšį kurą ir įvairias atliekas;
3. Galima panaudoti geoterminę ir pramoninių procesų atliekinę šilumą;
4. Reikalinga mažiau eksploatuojančio personalo; Pastatuose nereikia skirti ploto katilinėms, todėl jis gali būti naudingai panaudotas kitiems reikalams
5. Centralizuotai gaminamos šilumos šaltinių teršalus daug lengviau kontroliuoti nei iš individualių šilumos šaltinių. Juos galima efektyviai pašalinti iš degimo produktų;
6. Centralizuoto šilumos tiekimo sistemos yra pakankamai lanksčios ir todėl nesunkiai galima keisti jų režimus, atsižvelgiant į aplinkos faktorius.

Isoplus izoliuotų vamzdynų šilumos tinklams sujungimai