Gazprom – didžiausia Rusijos bendrovė ir didžiausia pasaulyje gamtinių dujų tiekėja. Įkurta 1989 m., 2003 m. turėjo 300 000 darbuotojų. Gazprom išgauna dujas Rusijoje, kurias tiekia beveik į visas Centrinės ir Rytų Europos valstybes. Koncernas Gazprom kontroliuoja daugiau nei 80 % Rusijos gamtinių dujų tiekimo, bei 17 % viso pasaulio dujų rezervų (2007). Po to, kai įsigijo naftos bendrovę Sibneft, Gazprom turi 119 mlrd. barelių naftos rezervų kontrolę ir atsilieka tik nuo Saudo Arabijos, kuri turi 263 mlrd. barelių, ir Irano su 133 mlrd. barelių. Bendrovė valdo vienas didžiausių pasaulio naftos ir naftos dujų pavidalu sankaupas. Gazpromas į Rusijos biudžetą įneša apie ketvirtadalį visų pajamų ir sudaro 8 procentus bendrojo Rusijos vidaus produkto. Koncerno akcijos už rinkos kainą yra parduodamos tik Rusijos piliečiams, o užsieniečiai jas gali įsigyti tik maždaug tris kartus didesne kaina nei rinkos.
Konfliktai su Ukraina
2006 m., 2008 m. ir 2009 metų pradžioje koncernas Gazprom Rusijos valdžios sprendimu buvo nutraukęs dujų tiekimą Ukrainai. Ginčai tarp abiejų valstybių kildavo todėl, kad jos nesusitardavo dėl dujų kainos; per Ukrainą eina Gazpromo vamzdynai į kitas, Vakarų ir Vidurio Europos valstybes, todėl Ukraina teigdavo, kad ji turi Gazpromui mokėti mažiau nei kitos valstybės dėl pernelyg mažo tranzito mokesčio, kurį moka Rusija. Tačiau pasak Gazpromo vadovų ir Rusijos valdžios, Ukraina moka perpus mažesnę kainą nei kitos Europos valstybės. Rusija Ukrainai kainą už dujas pradėjo kelti po Oranžinės revoliucijos, kai Ukrainos prezidentu tapo ne Rusijos remiamas Viktoras Janukovičius, o provakarietiškas Viktoras Juščenka. 2009 metų konfliktas kilo dėl to, kad Rusija apkaltino Ukrainą dujų, skirtu kitoms Europos valstybėms, vagyste. Ukraina tokius pareiškimus atkakliai neigė ir tikino, jog Gazpromas ir Rusija nori pavaizduoti Ukrainą kaip nepatikimą tranzito partnerę. Kai 2009 metų sausio mėnesį Rusija nutraukė dujų tiekimą Ukrainai ir kitoms tranzitinėms valstybėms, dujų neteko Slovakija, Vengrija ir Bulgarija. Dujų stygių pajuto ir didžiosios Europos valstybės[4].
Galiausiai, po ilgų derybų tarp Rusijos ir Ukrainos buvo pasirašyta 10 metų dujų tiekimo sutartis. Tačiau politologai abejoja ar jos bus laikomasi. Kai kurie vakarų apžvalgininkai dujų tiekimo nutraukimą vertina kaip Rusijos politinės galios demonstravimą naudojant gamtinius išteklius – dujas. Europos Sąjungos valstybės pareiškė nepasitenkinimą tokiu Rusijos sprendimu.
Vakarų žurnalistai, politikos apžvalgininkai ir kai kurie Rusijos opozicijos lyderiai kritikuoja Putino režimą ir dujų naudojimą politinei galiai demostruoti. Pasak Britų žurnalisto Edward Lucas, vieno geriausių Rytų ir Vidurio Europos apžvalgininkų, Kremlius siekia sukliudyti Europos šalims didinti aprūpinimo energija šaltinių įvairovę ir nori įgyti tiekimo tinklą - paskirstymo ir saugojimo pajėgumus - Vakarų valstybėse. Pasak E. Lucas, V. Putinas dar savo disertacijoje rašė, kad Rusijos gamtos išteklių valdymas yra pernelyg svarbus, kad būtų paliktas privataus verslo rankose. Tai, pasak apžvalgininko, parodo, kodėl Rusijos valdžiai tokie svarbūs interesai Gazprome. Tačiau Vakarų apžvalgininkai ir politologai kritikuoja ne tik Gazpromą dėl šantažo dujomis, bet ir pačius ES politikus dėl nuolaidžiavimo Rusijai ir nesugebėjimo būti vieningiems.
| Pasaulinės dujų atsargos(2005)[1] | Milijardai kubinių metrų |
|---|---|
| Rusija | 47 700 |
| Šiaurės Amerika | 7 446 |
| Pietų Amerika | 7 090 |
| Europa | 6 635 |
| Afrika | 13 487 |
| Artimieji Rytai | 71 376 |
| Azija | 17 442 |
