Draugystės naftotiekis arba Дружба [I dalis]

Lietuvoje

1966–1968 m. per Lietuvą nutiesta „Draugystės“ atšaka Polockas-Biržai-Ventspilis, kurios ilgis Lietuvos teritorijoje 87,384 km, vamzdžių skersmuo 720 mm. 1970 m. pradėjo veikti naftos perpumpavimo stotis Stačkūnuose netoli Biržų. 1979 m. baigta atšaka Polockas-Biržai-Mažeikiai, kurios ilgis Lietuvos teritorijoje 225,514 km, vėliau pratęsta dar 91,5 km iki Būtingės.

 

 

 

 

 

 

 

Draugystė (rus. Дружба) – tarptautinė magistralinių naftotiekių sistema, kuria Rusijos nafta tiekiama Baltarusijai, Ukrainai, Lietuvai, Latvijai, Lenkijai, Slovakijai, Čekijai, Vengrijai, Vokietijai.

Draugystės naftotiekis yra vienas ilgiausių pasaulyje, daugiau, kaip 5200 km ilgio, pagrindinės dalies vamzdžių skersmuo 1020 ir 1220 mm, atšakų – 530, 630, 720, 820 mm). Eina nuo Almetjevsko (Totorija) per Samarą, Brianską iki Mozyriaus (Baltarusija), nuo čia išsišakoja į 2 šakas: šiaurinę – per Baltarusiją, Lenkiją (per Plocką, atšaka į Gdanską), Vokietiją (iki Rostoko) ir pietinę – per Ukrainą, Čekiją, Slovakiją, Vengriją iki Budapešto. Mažesnės atšakos nutiestos į Ventspilį, Mažeikius ir Būtingę (nuo 2006 m. neveikia), taip pat į Odesą, Novorosijską ir kitur.

Istorija

1959 m. Ekonominės savitarpio pagalbos taryba nusprendė tiesti magistralinį naftotiekį iš TSRS į Lenkiją, Čekoslovakiją, Vokietijos Demokratinę Respubliką. Kiekviena šalis statyboms turėjo tiekti reikiamas medžiagas, įrangą ir techniką. Naftotiekio pagrindinė dalis nutiesta 1960–1964 m. 1962 m. nafta pradėta tiekti į Čekoslovakiją, 1969 m. rugsėjo mėn. į Vengriją, 1969 m. lapkričio mėn. į Lenkiją, 1969 m. gruodžio mėn. – į Vokietijos DR. 1972–1974 m. nutiesta A antroji eilė (greta pirmojo vamzdyno).

Iki 1992 m. „Draugystės“ valdymo centras buvo Lvove, vėliau perkeltas į Brianską. Suirus TSRS nepriklausomybę paskelbusios valstybės perėmė savo nuosavybėn per jų teritoriją einančius vamzdynus.

2002 m. Rusija, Baltarusija, Ukraina, Slovakija, Vengrija ir Kroatija pradėjo „Draugystės“ ir naftotiekio „Adrija“ sujungimo projektą. Iš Kroatijos uosto Omišalio Rusijos ir kitų NVS šalių nafta 2003 m. pab. pradėta tiekti į Vakarų Europą.

wiki

zolynas.lt

nafta.lt
http://www.geopolitika.lt/?artc=663
http://www.veidas.lt/druzbos-remonta-zadejusi-maskva-vamzdyna-atidave-baltarusijai

 

 

Energetinės salos Durpynai Lietuvoje I dalis

Durpės – organinė degioji nuosėdinė uoliena, susidariusi iš pelkių augalijos liekanų, kurios ne visai mineralizavosi dėl vandens pertekliaus ir deguonies trūkumo. Natūralios durpės pagal struktūrą skirstomos į plaušines (mažai susiskaidžiusias) ir amorfines (gerai susiskaidžiusias). Pagal susidarymo sąlygas, durpės skirstomos į tipus (žemapelkines, aukštapelkines ir tarpines) bei potipius (raistines, plynraistines ir plynines).

Durpės formuojasi pelkėse. Daugiau kaip 80 % pelkių galima rasti didesnį ar mažesnį durpių sluoksnį. Durpės dengia apie 3 % Žemės paviršiaus. Lietuvoje durpės sudaro 6,4 % šalies ploto, Estijoje – 22 % , Suomijoje – 33 %. Esant palankioms sąlygoms durpės per ilgą geologinį laikotarpį virsta lignitu, o vėliau ir akmens anglimi. Durpės naudojamos kurui, žemės ūkyje – kraikui, o perpuvusios – dirvoms tręšti. Spalva – tamsiai ruda.

Ši uoliena dideliais kiekiais randama Rusijoje, Skandinavijoje, Kanadoje ir kitose šalyse, kurios yra palyginti aukštose platumose. Įmonė, kasanti durpes, arba vieta, kur jos kasamos, vadinama durpynu. Dažniausiai perdirbamos mechaniniu arba cheminiu būdu. Pastaruoju būdu pedirbant gaunamas durpių puskoksis, durpių dujos, amoniakas, acto rūgštis, durpių spiritas ir kiti produktai. Kai kurios durpių rūšys dėl antispetinių savybių gali būti vartojamos medicinoje.

Lietuvoje aptikta daugiau nei 40 rūšių durpių. Labiausiai paplitę žemapelkinės durpės, kurios sudaro apie 60 % visų durpių išteklių. Iš jų daugiausia randama raistinio potipio alksninės rūšies durpės. Aukštapelkinės durpės sudaro apie 30 % durpių išteklių. Iš jų gausiausią dalį sudaro plyninės durpės, tarp kurių vyrauja fuskuminė rūšis.^[1]

http://lt.wikipedia.org/wiki/Durp%C4%97s

Lietuvos durpynai

Pagal VšĮ Gamtos paveldo fondo 2010 m. atliktą duomenų bazių analizę, durpynai užima 9,9 % šalies ploto (1 lent.). Panašią teritorijos dalį durpynai sudaro ir kaimynėse šalyse: Latvijoje – 10,4 %, Baltarusijoje – 11,5 %.

1 lentelė. Durpynų ir pelkių plotai Lietuvoje.

Eil. Nr.	Teritorija	Plotas, tūkst. ha	% durpynų ploto	% šalies ploto
1	Bendras durpynų plotas	646,04	100	9,9
2	Pažeisti durpynai	467,92	72,4	7,2
2.1	Mišku apaugę sausinti durpynai	162,16	25,1	2,5
2.2	Bemiškiai sausinti durpynai	283,43	43,9	4,3
2.3	Durpių karjerai	22,33	3,5	0,4
2.3.1	Eksploatuojami	17,58	2,7	0,3
2.3.2	Apleisti	4,76	0,7	01
3	Pelkės	178,12	27,6	2,7
3.1	Pelkiniai miškai	123,22	19,1	1,9
3.2	Bemiškės pelkės	54,9	8,5	0,8

UK dujotiekio sistema ir apsirūpinimas suskytintomis dujomis (LNG) arba (SGD)

Galime pamatyti kokia yra Didžiosios Britanijos apsirūpinimu dujomis sistema. Aiškai matyti, kad yra naudojma suskystintų dujų (LNG)  šalį aprūpinanti sistema.
 

SGD terminalai Europoje

Šiuo metu didžiausias Europoje SGD importo terminalas „South Hook“ veikia Jungtinėje Karalystėje. Jo pajėgumas siekia net 18 mlrd. m³ per metus. Praplėtus Olandijoje veikiantį „Gate“ importo terminalą, jo pajėgumas išaugs iki 22 mlrd. m³ per metus ir jis taps didžiausiu Europoje. Mažiausio pajėgumo (metinis pajėgumas 0,7–1,4 mlrd. m³) terminalai įrengti Kipre, Graikijoje ir Švedijoje.

Daugiau apie: UK dujas  http://www.britishgas.co.uk/

Kiti zolynas.lt  rašiniai apie dujas pasaulyje:

http://zolynas.blogspot.com/2012/11/jav-duju-sistema-i-dalis.html
http://zolynas.blogspot.com/2012/03/europos-duju-sistema.html
http://zolynas.blogspot.com/2013/04/suskystintu-gamtiniu-duju-terminalas.html
http://zolynas.blogspot.com/2012/05/suskystintu-duju-terminalo-veikimo.html

zolynas.lt

Kruonio HAE veikimo principas (video)

 

Apie Kruonio HAE.

Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė (KHAE) – vienintelė  tokio tipo  elektrinė  Baltijos šalyse. Kai energetinės  sistemos  apkrova  maža  ir  yra  daug  pigios perteklinės  energijos, KHAE  agregatai, įjungti  siurblio  režimu,  kelia  vandenį  iš  Kauno  marių  į  dirbtinį  viršutinį  baseiną, esantį  100 m  aukščiau marių vandens lygio. Esant  viršutiniam baseinui pilnam, KHAE  gali dirbti  kaip  įprasta hidroelektrinė tiekdama  į  energetinės sistemos 330kV  tinklą  iki  900 MW  galią  daugiau  kaip  12 valandų. Sisteminių  avarijų  prevencijai  ir  likvidavimui  labai  svarbu, kad  KHAE agregatai  užtikrina  greitą rezervinę galią – visu savo pajėgumu į tinklą sugeba įsijungti  mažiau  nei  per 2 min.  Todėl  įprastinėmis sąlygomis  dalis  agregatų  stovi  rezerve, pasiruošę automatiškai  leistis  nuo sistemos  priešavarinės  automatikos  ir  operatyviai  dengti  galios  deficitą,  pvz. atsijungus Ignalinos AE  (ar kitai galingai elektrinei). 

Kita  ne  ką  mažesnė  pagal  svarbą   KHAE   funkcija  –  sistemos  apkrovos  netolygumų  lyginimas, įtampos  ir  dažnio  reguliavimas. Dirbdama   sinchroninio   kompensatoriaus   režimu    (vanduo   iš  turbinos  darbinio rato kameros išspaustas),  agregatai  gali  keisti   reaktyviąją  galią  nuo  – 120 MVAr  iki  + 200 MVAr, palaikydami 330 kV tinklo įtampą  standarto nustatytose ribose.

 

Kruonio HAE paleidimų skaičius per metus(statistika).

 

 

Žiūrėkite video filmą apie Kruonio HAE  čia http://www.kruoniohae.lt/lt/main/activity 

 

 

zolynas.lt

Didžiausios pasaulyje saulės jėgainės

http://en.wikipedia.org/wiki/List_of_photovoltaic_power_stations#World.27s_largest_photovoltaic_power_stations

zolynas.lt

Senoviniai automobiliai ruošiami 111,1 km žygiui 2013 06 08

 

Liko nedaug laiko  iki bir­že­lio 8-ąją, šeš­ta­die­nį, Lietuvoje rengiamo is­to­ri­nių ­trans­por­to priemo­nių žy­gio, kuris labiau­siai tu­rė­tų su­do­min­ti ne tik se­no­vi­nių, bet ir apskritai automobilių gerbėjus, senovinės technikos restauratorius, ver­ti­nančius ­nesugadin­tą ori­gi­na­lu­mą ir kelių dešimtmečių senumo technikos žavesį.

 

Kviečiame palaikyti Volgas ir kitus senus automobilius šiame renginyje.

http://auto.delfi.lt/laisva-pavara/senoviniai-automobiliai-ruosiami-1111-km-zygiui.d?id=61490262#ixzz2VAO4lBmk 

zolynas.lt

PPS pipeline systems SGD dujotiekio rangovai Lietuvoje

http://www.pipelinesystems.com/

http://www.pipelinesystems.com/en/company/this-is-pps/history.html

PPS Pipeline systems buvo ir Jurabarkas - Tauragė dujotiekio rangovas:
http://www.pipelinesystems.com/en/projects/pipeline-construction.html

zolynas.lt