Svarbios Lietuvos energetikos datos po 1900 m.

• 1900 m. – Pradėjo veikti pirmoji elektrinė Šiauliuose, Ch. Frenkelio odos apdirbimo fabrike.
• 1900 m. – Pradėjo veikti pirmoji elektrinė Klaipėdoje, Povilo g., skirta tramvajui.
• 1903 m. vasario 14 d. – Pradėjo veikti viešoji centrinė Vilniaus elektrinė.
• 1904 m. – Klaipėdoje pradėjo veikti elektrinis tramvajus.
• 1904 m. – Kairiškiuose prie Virvytės upės įrengtas elektros generatorius, kurį suko vandens ratas – pirmoji Lietuvoje hidroelektrinė.
• 1909 m. – Komisijos Rusijos vandens jėgoms tirti pirmininkas prof. G. Merčingas pateikė pirmąjį eskizinį projektą Nemuno kilpos hidroištekliams panaudoti.
• 1912 m. – Vilniaus centrinėje elektrinėje pradėjo veikti pirmoji Lietuvoje garo turbina.
• 1921 m. – Tauragėje pradėta naudoti aukštosios (3000 V) įtampos kintamoji elektros srovė.
• 1922 m. – Pirmąkart paskelbti Lietuvos upių energijos ištekliai.
• 1923 m. – rugpjūčio mėn. pradėjo veikti aukštosios (6000 V) generatorinės įtampos šiluminė Bačiūnų elektrinė.
• 1923 m. spalio 19 d. pradėjo veikti dyzelinė Panevėžio elektrinė.
• 1928 m. – Lietuvos universitetas Kaune išleido pirmąja inžinierių elektrikų laidą.
• 1929 m. birželio 17 d. – Pradėjo veikti viešoji šiluminė Klaipėdos elektrinė.
• 1930 m. lapkričio 11 d. – Pradėjo veikti viešoji šiluminė Petrašiūnų elektrinė.
• 1930 m. – Pradėjo veikti pirmoji Lietuvoje 15000 V įtampos elektros tiekimo linija Petrašiūnai – Jonava.
• 1933 m. balandžio 23 d. – Įvyko Kauno elektros energijos vartotojų boikotas.
• 1935 m. – Sudarytas pirmasis kuro balansas Lietuvoje.
• 1936 m. kovo mėn. – Įkurtas Lietuvos energijos komitetas.
• 1940 m. – Sudaryti ir paskelbti pirmojo Lietuvos elektrifikacijos plano matmenys.
• 1940 m. gruodžio mėn. – Pradėjo veikti viešoji šiluminė Rėkyvos elektrinė.
• 1941 m. birželio 19 d. – Įjungta pirmoji Lietuvoje 30 kV elektros tiekimo linija Šiauliai – Radviliškis – Panevėžys.
• 1944 m. liepos 7 d. – Vokiečių kareiviai susprogdino Vilniaus centrinę elektrinę.
• 1944 m. liepos mėn. – Vokiečių kareiviai susprogdino Kauno dyzelinę elektrinę.
• 1944 m. liepos 29 d. – Vokiečių kareiviai susprogdino Petrašiūnų šiluminę elektrinę.
• 1944 m. rugpjūčio mėn. – Operatyviam energetikos valdymui Vilniuje įkurta pirmoji dispečerių grupė.
• 1944 m. spalio 14 d. – Kaune pradėjo veikti Petrašiūnų popieriaus fabriko elektrinė.
• 1944 m. lapkričio 6 d. – Vilniuje pradėjo veikti pirmasis (1000 kW galios) energetinis traukinys.
• 1944 m. gruodžio 17 d. – Kaune pradėjo veikti atstatytas (500 kW galios) dyzelinės elektrinės dyzelis.
• 1945 m. sausio mėn. – Vokiečių kareiviai susprogdino Klaipėdos šiluminę elektrinę.
• 1945 m. spalio 8 d. – Pradėjo veikti atstatyta Klaipėdos šiluminės elektrinės pirmoji (1500 kW galios) turbina.
• 1945 m. spalio 19 d. – Lietuvos energetikos operatyviam valdymui Kaune įkurta Lietuvos energijos valdybos centrinė (vėliau – vyriausioji) dispečerinė tarnyba.
• 1946 m. spalio 13 d. – Pradėjo veikti atstatyta Petrašiūnų šiluminės elektrinės (3200 kW galios) pirmoji turbina.
• 1946 m. gruodžio 24 d. – Pradėjo veikti atstatyta Vilniaus centrinės elektrinės (1800 kW galios) pirmoji įurbina.
• 1947 m. birželio 7 d. – Petrašiūnų, šiluminė elektrinė (Petrašiūnų VRE) pradėjo tiekti garus Petrašiūnų popieriaus fabrikui. Tai laikoma centralizuotos termofikacijos pradžia Lietuvoje.
• 1950 – 1951 m. – Nutiestos pirmosios 35 kV elektros tiekimo linijos: Petrašiūnų VRE – Eiguliai, Vilniaus TE-2 – Šiaurinė.
• 1951 m. rugsėjo 27 d. – Pradėjo veikti naujos Vilniaus termofikacinės elektrinės (Vilniaus TE-2) pirmoji (12000 kW galios) turbina.
• 1955 m. lapkričio mėn. – Pradėta statyti Kauno hidroelektrinė.
• 1956 m. lapkričio 11 d. – įjungta pirmoji Lietuvoje 110 kV elektros tiekimo linija: Petrašiūnų VRE – Panevėžys – Rėkyvos VRE. Petrašiūnuose ir Rėkyvoje pradėjo veikti pirmosios 110 kV pastotės. Tuo pradėta kurti Lietuvos energetikos sistema.
• 1957 m. – Įkurta Liaudies ūkio tarybos Energetikos ūkio valdyba. Centralizuotas Lietuvos energetikos valdymas.
• 1957 m. – Vilniuje pradėta centralizuota termofikacija. (Pirmasis buitinis vartotojas – namas Vytenio g. 10.)
• 1958 m. gegužės 17 d. – Įkurtas Energetikos statybos trestas.
• 1958 m. lapkričio 2 d. - Įjungta antroji Lietuvoje 110 kV elektros tiekimo linija: Vilnius–Kaunas. Tai pirmoji ETL gelžbetoninėmis atramomis.
• 1959 m. vasario 16 d. – Paskirta komisija parinkti aikštelę Lietuvos valstybinei rajoninei elektrinei (Lietuvos VRE) statyti.
• 1959 m. lapkričio 5 d. – Įjungtas pirmasis (22 500 kW galios) Kauno hidroelektrinės agregatas.
• 1959 m. – Zarasų raj pradėjo veikti (2460 kW galios) Antalieptės derivacinė hidroelektrinė.
• 1960 m. vasario 8 d. - įjungus 110 kV elektros tiekimo linijas Kaunas – Marijampolė – Tilžė – Šilutė – Klaipėda, pradėjo veikti pirmasis tarpsisteminis ryšys tarp Lietuvos ir Kaliningrado energetikos sistemų. Tuo baigtas pirmasis respublikos energetikos sistemos kūrimo etapas: visos valstybinės rajoninės elektrinės – abi Vilniaus, Petrašiūnų, Rėkyvos, Klaipėdos šiluminė ir Kauno hidroelektrinė – įjungtos į bendrą energetikos sistemos tinklą.
• 1960 m. liepos mėn. – Pradėta statyti Lietuvos VRE.
• 1962 m. spalio 12 d. – Įjungta pirmoji Lietuvoje 330 kV elektros tiekimo linija: Šiauliai – Jelgava (Latvija), Lietuvos energetikos sistema sujungta su Latvijos energetikos sistema ir įjungta į Jungtinę Šiaurės – Vakarų energetikos sistemą. Pradėjo veikti pirmoji Lietuvoje 330/110 kV Šiaulių rajoninė pastotė.
• 1962 m. gruodžio 30 d. – Pradėjo veikti pirmasis (150000 kW galios) Lietuvos VRE blokas.
• 1964 m. lapkričio 29 d. – Įjungta 330 kV elektros tiekimo linija Vilnius – Minskas ir pradėjo veikti 330/110 kV Vilniaus rajoninė pastotė. Lietuvos energetikos sistema sujungta su Baltarusijos energetikos sistema.
• 1964 m. gruodžio 18 d. – Baigtas pirmasis Lietuvos elektrifikacijos etapas: prie respublikos energetikos sistemos tinklo prijungtas paskutinysis ūkis – Biržų rajono J. Biliūno vardo kolūkis,
• 1966 m. gruodžio 25 d. – Įjungta 330 kV elektros tiekimo linija Kaunas – Tilžė. Lietuvos energetikos sistema 330 kV ryšiu sujungta su Kaliningrado energetikos sistema.
• 1967 m. birželio 22 d – Lietuvos VRE įjungtas penktasis (300 000 kW galios) blokas.
• 1962 – 1970 m. – Senųjų elektrinių – Vilniaus TE-1 (buvusios miesto centrinės elektrinės), Petrašiūnų VRE, Rėkyvos VRE, Klaipėdos VRE ir Vilniaus TE-2 – turbinos rekonstruotos termofikaciniam darbui. Centralizuoto šilumos tiekimo plėtros pradžia.
• 1971 m. birželio 1 d. – Pradėta statyti Kauno termofikacinė elektrinė (Kauno TE).
• 1972 m. rugsėjo 28 d. – Lietuvos VRE įjungtas aštuntasis (300000 kW galios) blokas. Elektrinė pasiekė 1, 8 mln. kW galią. Statyba baigta.
• 1974 m. – Pradėta statyti Ignalinos atominė elektrinė.
• 1975 m. gruodžio 27 d. – Pradėjo veikti pirmasis (60 000 kW galios) Kauno termofikacinės elektrinės turboagregatas.
• 1976 m. sausio mėn. – Pradėta statyti Mažeikių termofikacinė elektrinė.
• 1976 m. – Pradėta statyti trečioji Vilniaus termofikacinė elektrinė.
• 1976 m. gruodžio 28 d. – Kauno termofikacinėje elektrinėje įjungtas antrasis (100 000 kW galios) turboagregatas.
• 1977 m. liepos 11 d. – Pradėta statyti Kaišiadorių hidroakumuliacinė elektrinė.
• 1978 m. rugsėjo 8 d. – Ignalinos atominėje elektrinėje paklotas pirmasis kubinis metras betono.
• 1979 m. spalio 26 d. – Pradėjo veikti pirmasis (80000 kW galios) Mažeikių termofikacinės elektrinės turboagregatas.
• 1980 m. gruodžio 14 d. – Mažeikių TE įjungtas antrasis (80000 kW galios) turboagregatas.
• 1983 m. liepos mėn. – Pradėtas eksploatuoti Mažeikių TE trečiasis (50000 kW galios) turboagregatas.
• 1983 m. balandžio 26 d. – Paklotas pirmasis kubinis metras betono Kruonio HAE viršutinio baseino sienelei, o gruodžio 16 d. – vandens priimtuvo pamatams.
• 1983 m. gruodžio 31 d. – Pradėjo veikti pirmasis (1,5 mln. kW galios) Ignalinos atominės elektrinės blokas.
• 1984 m. sausio 7 d. – Pradėjo veikti pirmasis (180 000 kW galios) Vilniaus TE-3 blokas.
• 1984 m. balandžio 21 d. – Kaišiadorių HAE jėgainės pastatui paklotas pirmasis kubinis metras betono.
• 1986 m. – rugsėjo 11 d. – Vilniaus TE-3 įjungtas antrasis (180 000 kW galios) blokas.
• 1987 m. – rugpjūčio 31 d. – Ignalinos AE įjungtas antrasis (1,5 mln. kW galios) blokas.
• 1990 m. – Lietuvos energetikos sistema perėjo Lietuvos Respublikos jurisdikcijai, įkurtas Energetikos ir elektrifikacijos gamybinis susivienijimas „Lietuvos energetika“.
• 1991 m. – „Lietuvos energetika“ pertvarkytas į valstybinę įmonę „Lietuvos valstybinė energetikos sistema“.
• 1995 m. – VĮ „Lietuvos valstybinė energetikos sistema“ reorganizuota į specialiosios paskirties akcinę bendrovę (SPAB) „Lietuvos energija“.
• 1997 m. – nuo AB „Lietuvos energija" atskirtos šilumos tiekimo įmonės bei Vilniaus ir Kauno termofikacinės elektrinės.
• 2000 m. – priimtas AB „Lietuvos energija" reorganizavimo įstatymas. Atskirti nepagrindinės veiklos filialai ir padaliniai, įsteigtos dukterinės įmonės. Įsteigti regioniniai Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Utenos perdavimo tinklo skyriai.
• 2001 m. akcininkai patvirtino AB „Lietuvos energija” reorganizavimo projektą. SPAB „Lietuvos energija” išskaidyta į savarankiškas bendroves: AB Lietuvos elektrinė, AB Mažeikių elektrinė, AB Rytų skirstomieji tinklai ir AB Vakarų skirstomieji tinklai.
• 2001 m. gruodžio 31 d. Ūkio ministerijoje įregistruotos reorganizavimo metu sukurtos naujos keturios bendrovės ir nauja AB „Lietuvos energija” įstatų redakcija. AB „Lietuvos energija“ panaikintas specialiosios paskirties statusas.
• 2002 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymas.
• 2002 m. spalio 10 d. Lietuvos Respublikos Seimas patvirtino atnaujintą Lietuvos nacionalinę energetikos strategiją, kurioje numatytos šalies energetikos plėtros gairės atsižvelgiant į tai, kad Ignalinos AE pirmasis blokas sustabdomas iki 2005 m., o antrasis blokas – 2010 m.
• 2003 m. gegužės 20 d. priimtas Šilumos ūkio įstatymas.
• 2004 m. vasario 5 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė biokuro įstatymo pakeitimo įstatymą.
• 2005 m. privatizuoti AB „Vakarų skirstomieji tinklai".
• 2005 m. sustabdytas Ignalinos AE pirmasis blokas.
• 2006 m. šalia Palangos pastatytas ir ėmė teikti elektros energiją pirmas stambus vėjo jėgainių kompleksas Lietuvoje.
• 2007 m. Kretingos rajone, Rūdaičių km. bendrovė „Vėjų spektras“ atidarė 30 MW vėjo jėgainių parką.
• 2010 m. sustabdytas Ignalinos AE antrasis blokas.

Svarbios Lietuvos energetikos datos iki 1900 m.

• VIII tūkstantmetyje prieš m. e. – Mezolito laikotarpio stovyklų vielose aptikti židiniai rodo, kad to meto žmonės naudojo šiluminę energiją būstams apšildyti ir maistui gaminti.
• IV tūkstantmetyje prieš m. e. – Neolito laikotarpyje šiluminė energija panaudota lipdytiems puodams degti.
• I tūkstantmetyje prieš m. e. – Šiluminė energija pradedama naudoti žalvariniams dirbiniams lieti.
• I-IV a. – Šiluminė energija pradedama naudoti geležiai lydyti įleistose į žemę krosnelėse.
• I–IV a. – Pereinant nuo lydiminės prie ariamosios žemdirbystės pradedama naudoti darbinių gyvulių energija.
• V–VIII a. – Šiluminė energija imama naudoti geležiai lydyti antžeminėse krosnelėse, taip pat skirtingo metalo juostoms suvirinti.
• X-XI a. – Pasirodo puodų žiedžiamasis ratas, sukamosios girnos, varomos žmogaus jėga.
• XIII–XIV a. – Statomi vandens malūnai, sukami tekančio arba krintančio vandens energija, vėjo malūnai.
• XV–XVI a. – Plinta įvairūs vandens malūnai (patrankų liejimui, popieriaus gamybai, grūdų malimui).
• 1753 m. – Vilniaus universitete demonstruota pagal prof. T. Žebrausko projektą pagaminta trinties principu veikusi elektros mašina,
• 1824 m. – Strėvininkų dvare (Trakų rajonas) kuliamajai sukti imtas naudoti vandens ratas – pirmasis mechaninis variklis Lietuvos žemės ūkyje. Prie Klaipėdos uosto priregistruotas pirmasis garlaivis.
• 1840 m. – Klaipėdoje J. Masono metalo ir medžio apdirbimo įmonėje įrengta garo mašina – pirmasis Lietuvos pramonėje šiluminis variklis.
• 1847 m. – Kaune pradėjo veikti pirmasis Lietuvoje garo malūnas.
• 1860 m. – Lentvario dvare kuliamajai sukti imta naudoti garo mašina – pirmasis Lietuvos žemės ūkyje šiluminis variklis,
• 1860 m. rugsėjo 4 d. – Į Vilnių atvažiavo pirmasis traukinys.
• 1861 m. – Pradėjo veikti Klaipėdos dujų fabrikas – pirmoji Lietuvos teritorijoje energetinė įmonė.
• 1864 m. – Pradėjo veikti Vilniaus dujų fabrikas.
• 1865 m. – Šilutės rajone įkurtos pirmos durpių įmonės Lietuvoje.
• 1880 m. – Klaipėdos mėsos ir dešrų fabrike įrengtas dujinis variklis – pirmasis Lietuvos pramonėje vidaus degimo variklis.
• 1882 m. – Įsteigtas Šilutės kraikinių durpių fabrikas.
• 1892 m. balandžio 17 d. – Rietave pradėjo veikli pirmoji Lietuvoje elektrinė.
• 1893 m. – Kaune, R. Tilmanso metalo gamykloje, pradėjo veikti elektrinė – pirmoji Lietuvoje pramonės įmonės elektros jėgainė.
• 1897 m. – Pradėjo veikti pirmoji elektrinė Vilniuje, Jurgio (Gedimino) prospekte.
• 1900 m. sausio 15 d. – Kaune pradėjo veikti pirmoji Lietuvoje Kauno viešoji centrinė elektrinė.

Suvirinimas TIG

Kauno HE

Kauno HE  pastatyta 1960 m. ant Nemuno vagos, aukščiau Kauno miesto, 224 km nuo Nemuno žiočių. Architektas P. Ryžikas, inžinierius D. Chrenovas ir kt.

Kauno HE projektinis galingumas yra 90 MW (4 agregatai po 22,5 MW). Po 1975 m. įvykdytos rekonstrukcijos elektrinės galia padidėjo iki 100,8 MW (4 agregatai po 25,2 MW). Projektinė daugiametė elektros energijos gamyba – vidutiniškai 348,6 GWh per metus. Tiekia elektros energiją į 110 kV įtampos tinklą. Vienai energijos kilovatvalandei pagaminti sunaudojama 22,1 m³ vandens. 2005 m. dirbo 59 darbuotojai.

Didžiausia patvanka – 24,6 m, slėgimo fronto ilgis – apie 1,5 km, vidutinis daugiametis debitas – 259 m³/s, vandens pralaidumas normaliomis sąlygomis – 3030 m³/s. Generatorius suka 4 reaktyvinės turbinos su pasukamomis mentėmis. Pro vieną turbiną prateka iki 190 kub.m/s vandens (dirbant visu pajėgumu), pro visas turbinas prateka 760 m³/s vandens. Vasarą Nemuno debitas sumažėja iki 100 m³/s, todėl Kauno HE negali nuolatos dirbti visu pajėgumu, gaminamos elektros energijos kiekis priklauso nuo upės vandeningumo, metų laiko, o jos visi pajėgumai panaudojami tik maksimalaus elektros energijos naudojimo valandomis.

Šiuo metu elektrinė kasmet pagamina apie 2 % Lietuvoje suvartojamos elektros energijos, arba daugiau kaip 80 % visos energijos, gaminamos šalyje naudojant atsinaujinančius išteklius. Nepaisant nedidelės galios, Kauno HE garantuoja Lietuvos energetinės sistemos stabilumą. Ji yra vienintelė Lietuvos energetikos sistemos elektrinė, galinti pati pradėti veikti ištikus visuotinei sistemos avarijai.

Užtvenkus Nemuną, susidarė 63,5 km² ploto vandens saugykla – Kauno marios. Joje telpa iki 462 mln. m³ vandens. Aukščiausias joje leidžiamas vandens lygis yra 44,7 m, šis vandens pakilimas tęsiasi apie 100 km, iki Balbieriškio. Prie hidroelektrinės turbinų susidaro 20,1 m vandens perkrytis. Vidutinis Kauno marių gylis yra 7,5 m, prie užtvankos siekia 25 metrus.

informacija: wiki