2011 m. rugsėjo 23 d., penktadienis

Skalūnų dujos Lietuvoje

Paskaičiuota, kad pasaulyje gali būti surasta apie 450 mlrd. m3 (16,112 tcf) šių dujų, tačiau šiuo metu pramoninė jų eksploatacija vykdoma tik JAV – 2006 metais metinė molingų formacijų dujų gavyba siekė 31x109 m3/m, o 2009 m. - 600 bcf/m iš maždaug 40 000 gręžinių ir sudarė 6% bendro JAV per metus išgaunamo gamtinių dujų kiekio. Iki 2020 metų JAV planuojama pasiekti 20%. Bendri dujų telkinių ištekliai yra didžiuliai - 14-28 x·109 m3.

Komerciniam skalūnų dujų įsisavinimui būtina turėti efektyvias ir nebrangias sluoksnio hidraulinio plėšymo bei horizontalių gręžinių gręžimo technologijas.
dujos.jpg


Skalūnų dujų (shale gas) tyrimai aktyviai pradėti Europoje tik 2009 m. Dabar vykdomas tarptautinis GASH (Europos molingų formacijų dujų tyrimų iniciatyva) projektas, finansuojamas stambių naftos kompanijų (Exxon Mobile, Total, StatoilHydro, Wintershall, Marathon ir kt.), kuriame dalyvauja 18 Europos šalių ir JAV atstovai. Preliminariais duomenimis, skalūnų dujų (shale gas) potencialas Europoje - 15.6 mlrd. m3 (510 tcf ). Shell koncernas Švedijoje, Skänės regione, turi licenciją šio tipo dujų paieškai/gavybai ir 2009 gruodžio pradžioje pradėjo gręžinio Lovestad-1 gręžimą. Danijoje 2010 pradžioje taip pat pradedamas gręžti gilusis tyrimo gręžinys.

Baltijos jūros regione šiuo požiūriu perspektyviausi yra silūro geologinės sistemos juodi graptolitiniai molio skalūnai (black graptolite shales), paplitę nuo Lenkijos (Teiserio-Tronkvisto lūžio) iki Latvijos. Lenkijoje per 2 pastaruosius metus vyksta labai aktyvus šios formacijos termogeninių metano dujų (shale gas) tyrimo/gavybos licencijų išdavimas – keliolikai tarptautinių naftos bendrovių (3Legs/Lane Energy, EurEnergy, Exxon Mobile, Conaco Philips, Shevron, Marathon ir kt.) 2008-2009 m. buvo suteikti šių dujų tyrimo/gavybos leidimai (ar svarstomos pateiktos paraiškos) keliolikoje plotų (2009 metų licencinių plotų schema pateikta pagal Lenkijos Aplinkos ministerijos tinklapio duomenis; pirmas gręžinys planuojamas 2010 m.

Preliminariais duomenimis vakarų Lietuvos silūro argilitų storymė turimais galėtų generuoti nemažus kiekius skalūnų dujų, tačiau tikslesniam įvertinimui yra reikalingi tolimesni tyrimai. Skalūnų dujos gali būti nauju, iki šiol Lietuvoje beveik netyrinėtu ir neįvertintu, energetinių išteklių šaltiniu.

Informacija ir duomenimis apie skalūnų dujas talpinančias uolienas disponuoja Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos, kuri tokią informaciją gali suteikti, tačiau būtina specializuota informacijos atranka, parengimas ir analitinis įvertinimas.

Tirti molio skalūnų geologinę sandarą siekiant nustatyti netradicinių žemės gelmių išteklių – skalūnų dujų potencialą ir jų naudojimo galimybes numatyta LIETUVOS VALSTYBINIŲ GEOLOGINIŲ TYRIMŲ 2011–2015 METŲ PROGRAMA „ŽEMĖS GELMIŲ ERDVINIŲ, ATSINAUJINANČIŲ IR NETRADICINIŲ IŠTEKLIŲ TYRIMAI (GEOLOGINIAI IŠTEKLIAI)“ (PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 8 d. įsakymu Nr. D1-743 ). Lietuvos geologijos tarnyba taip pat dalyvauja GASH (Europos molingų formacijų dujų tyrimų iniciatyva) projekte.
 

2011 m. rugsėjo 14 d., trečiadienis

2,1 l /100 km arba 1000 km su vienu kuro baku [Plug-in Hybrid Toyota]

Pasaulis, kaip rodo ir automobililų gamintojai žengia toli į priekį, dėl iškastinės energijos taupymo. Toyota pristato Prius modelį, kurio kuro sąnaudos iš esmės atitinka šios dienos 100 km atstumo įveikimo, lyginant, kiek kainuoja kuras, kainą. Audi, jau kuris laikas kalba, kad pristatys modelį su 1l/100 km, tikiu, kad taip ir bus ateityje, nes kelio kito kaip tik mažinti kuro sąnaudas, nėra.
Reikia, sulaukti, kada energetikai gaminantys elektrą ar tiekiantys šilumą pristatys tokį projektą, kur gamybos savikainą sumažins perpus kaip automobilių gamintojai.